Atidarymo filmas ir Joachimo Triero retrospektyva
Šių metų atidarymo filmas – norvegų režisieriaus Joachimo Triero „Sentimentali vertė“. Anot D.Grigaliūnaitės, atidarymo filmą festivalio komanda – ne tik programos sudarytojai – renkasi ilgai, nes jis savotiškai pristato žiūrovams, apie ką bus festivalis.
„Filmas atidaro visą festivalį ir nubrėžia, nustato festivalio toną (...) Manau, kad šis filmas pasako daug apie mus kaip žmones – jis kalba apie santykius ir teigia, kad mums vieniems kitų labai reikia. Festivalis neturi visa rišančios vienos temos, bet kalbantis festivalio viduje mums pasirodė, kad daug filmų kalba apie namus kaip temą. (...) Namai yra vienas iš filmo personažų“, – teigė D.Grigaliūnaitė.
„Kino pavasaris“ pasirinko žiūrovams išsamiau pristatyti ir J.Triero kūrybą – būtent šiam režisieriui skirta retrospektyva: ištikimi gerbėjai galės pamatyti ir trumpametražius režisieriaus filmus, dar atskleidžiančius jo kūrybinį kelią.
„Esu vienas iš tų žmonių, kurie užaugo su J.Triero kūryba, tapatinuosi su jo filmais. (...) Jo debiutinis ilgametražis filmas – „Repriza“ – pasakoja apie jaunuolius, panirusius į literatūrą, kurie nori tapti rašytojais. Filmas ir apie draugišką santykį bei neišsipildžiusias ambicijas ir nuoskaudas. Tam tikru laikotarpiu per šį pasakojimą atskleidžia daug panašumo su mano kartos gyvenimu. Kiekvienas jo filmas pasakoja vis kitą žmogaus gyvenimo etapą“, – dalijosi K.Žukas.
Anot K.Žuko, J.Triero filmai turėtų būti artimi tiems, kuriems svarbus yra žmogiškasis ryšys, jo sudėtingumas, santykiai su tėvais, mylimaisiais ir artimaisiais.
„Kiekvienas žiūrovas atranda save šiuose filmuose. Gal šie filmai padeda išspręsti tam tikrus klausimus. Arba bent jau apgalvoti“, – pasakoja K.Žukas.
Programos sudarytojai siūlo atkreipti dėmesį ir į J.Triero pasirenkamą muziką filmams bei Norvegijos sostinės, Oslo, vaizdavimą šio režisieriaus filmuose.
Nostalgija, paauglystė ir „Smells Like Teen Spirit“
Viena iš šių metų festivalio programų – „Smells Like Teen Spirit“, skirta apmąstyti paauglystei ir brandai, tad programoje dominuoja brandos, „coming of age“, istorijos.
Programoje – tokie kultiniai filmai kaip Richardo Kelly „Donis Darko“ ir Richardo Linklaterio „Išmuštieji iš vėžių“ (geriau kino bendruomenei žinomas kaip „Dazed and Confused“). Anot programos sudarytojų, noras sukurti tokią programą – senas užmanymas.
„Žinoma, nostalgijos momentas jaučiamas tiems, kurie augo tuo laikotarpiu, kai pasirodė kai kurie šioje programoje atsiradę filmai. Jie įstrigę mūsų galvoje, bet labai įdomu, kokį santykį su šiais filmais gali sukurti nauja karta – tik dabar bręstantys“, – dalijasi mintimis K.Žukas.
Programos sudarytojų teigimų, nė vienas iš šios programos filmų nebuvo parodyti Lietuvoje didžiajame ekrane.
„Stengėmės parinkti filmus iš skirtingų valstybių, kad galėtume pamatyti, kaip kitaip išgyvenamas brendimas tiek skirtingose kultūrose, tiek skirtingose socialinėse situacijose“, – teigia K.Žukas.
Anot D.Grigaliūnaitės, brandos filmų žanras apskritai keičiasi.
„Gal ir dėl to, kad keičiasi ir suvokimas apie tai, kas yra suaugęs žmogus. Ta amžiaus riba ateina vis vėliau. (...) Atsiranda ir filmų, kurie kalba apie 40-ečius, bet žanriškai filmą galima priskirti tai „brandos filmų“ kategorijai“, – šypsosi Dovilė.
Festivalis, anot programos sudarytojų, stengiasi užduoti klausimus žiūrovui.
„Kas yra paauglystė? Kaip mes ją prisimename? Kodėl žiūrėjome vienus, o ne kitus filmus? Ką mes kopijavome? (...) Tam tikra prasme pamatyti „Donį Darko“ kino ekrane – beišsipildanti mūsų su Karoliu svajonė. Ir taip pat jis atliepia šiandienines nuotaikas – pasakoja apie paauglį, kuris lyg ir laukia pasaulio pabaigos, kuri neateina. Manau, kad filmas galėtų atliepti įtampas, kurias jaučia paaugliai. Ir ne tik jie (...)“, – dalijasi D.Grigaliūnaitė.
Anot D.Grigaliūnaitės, kurdami programą „Smells Like Teen Spirit“ festivalio rengėjai galvojo ir apie paauglius – apie jų patiriamas egzistencines dramas.
Festivalio metu bus parodytas ir kitas svarbus kino bendruomenei filmas – sausį mirusio legendinio vengrų režisieriaus Bélos Tarro „Verkmeisterio harmonijos“.
Konkursinė programa – jauni režisieriai, netelpantys į rėmus
Gilias tradicijas turinti „Kino pavasario“ konkursinė programa atkreipia dėmesį į pradedančių, jaunų, bet originalių režisierių darbus.
„Norime rasti tokius kūrėjus, kurie neatitinka tendencijų. Tokie, kurie labiausiai išsiskiria autorine vizija ir braižu, kuria unikalų balsą kine (...) Šioje programoje filmai labai skirtingi, bet toks ir mūsų tikslas (...) Festivaliui svarbu parodyti apdovanotus filmus, bet kinas taip pat yra ir pradedantys režisieriai, o mes ieškome kuo unikalesnių vardų“, – pasakoja D.Grigaliūnaitė.
Šių metų konkursinėje programoje – du lietuviški filmai: Gabrielės Urbonaitės „Renovacija“ ir Aistės Žegulytės „Dulkės, kaulai ir stebuklai“.
„Nesinori daug pasakoti apie A.Žegulytės filmą, nes jis yra labai konceptualus ir gražus, bet pasakoja apie gyvenimą ir mirtį. Tikrai išskirtinis režisierės žvilgsnis. Nors ji yra pradedanti režisierė, bet jaučiasi jos branda“, – dalijasi D.Grigaliūnaitė.
Sergejus Loznica grįžta
Ukrainiečių režisierius, Lietuvos auditorijai puikiai pažįstamas iš dokumentinio filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“, šių metų festivalyje pristato filmą „Du prokurorai“. Tai – ketvirtasis jo vaidybinis filmas. Šį filmą S.Loznica pristatė Kanų kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje, o tai – didelis pasiekimas režisierius, sako D.Grigaliūnaitė.
„S.Loznicos filmas yra lietuviškų premjerų programoje dėl to, kad joje atidūrė tie filmai, kuriuos kūrė lietuvių režisieriai, lietuvių produkcija ar koprodukcija. Tokia plati programa atspindi, kad mes, kaip Lietuvos kino industrija, tampame vis tarptautiškesni“, – dalijasi D.Grigaliūnaitė.
Anot D.Grigaliūnaitės, šis filmas – apie režimo gniaužtus ir tai, kaip žmogus, tikintis didesniu gėriu, atsiduria „kafkiškuose koridoriuose“.
Vieno filmo rekomendacija
Anot programos sudarytojų, pats sudėtingiausias klausimas, į kurį jiems tenka atsakyti pristatant festivalį žiniasklaidoje – kokį filmą kiekvienas turėtų pamatyti. Tiesa, tiek Karolis, tiek Dovilė tarp įvairių rekomendacijų paminėjo vieną filmą – kinų režisieriaus Bi Gano „Prisikėlimą“.
Specialiuoju žiuri prizu 2025 m. Kanų kino festivalyje apdovanotas „Prisikėlimas“ – kūrinys, skirtas sinefilų auditorijai, tačiau, kaip pažymi D.Grigaliūnaitė, jis – vienas populiariausių festivalyje jau dabar.
„Norėčiau pažiūrėti šį filmą dar kartą. Jame persipina skirtingi kino stiliai, nuorodos į režisierius, daug budizmo įtakos ir filosofijos. Be galo tirštas filmas“, – teigia K.Žukas.
Daugiau rekomendacijų ir įžvalgų – pokalbyje.
