Vertinimo komisija atrinko pretendentus net 18-oje kategorijų. Taip pat pranešta, kad dar 3 kūrėjai bus įvertinti specialiais apdovanojimais.
Šiemet apdovanojimams buvo pateiktos 56 filmų paraiškos, 50 iš jų perduotos svarstyti Atrankos komisijai. Komisijos nariai nominantus rinko iš 8 dokumentinių, 9 vaidybinių, 11 trumpametražių, 3 mažumos bendros gamybos filmų ir 19 studentų darbų.
Šių metų komisiją sudarė kino žurnalistė Ieva Šukytė, režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, režisierius Romas Zabarauskas, prodiuserė Živilė Gallego, aktorius Denisas Kolomyckis, režisierius ir scenarijaus autorius, prodiuseris Valentas Aškinis, kino kritikė ir kuratorė Aistė Račaitytė, dailininkė Neringa Keršulytė, operatorius Audrius Zelenius, prodiuserė Marija Razgutė, režisierė ir scenarijaus autorė Ramunė Čekuolytė.
Su visais nominantais susipažinkite čia.
Daugiausia apdovanojimų pelniusį filmą „Pietinia kronikas“ galima žiūrėti čia.
Laureatais tapo:
Specialusis prizas už kino kultūros sklaidą atiteko trisdešimtmetį švenčiančiam festivaliui „Kino pavasaris“.
Dėkodamas organizatoriams direktorius Algirdas Ramaška sakė, kad „Kino pavasaris“ ne tik festivalis, bet ir „žmonės, kurie rodo kiną dėl kitų“.
Keliautojas Justas Narkevičius apdovanojimą įteikė geriausiam šių metų studento darbui – juo tapo filmas „Pravažiavus Napoleono kepurę“ (rež. Arnas Balčiūnas, prod. Augustė Puteikytė, LMTA KIMO).
Juokaudamas, kad į Everestą neįkopė, A.Balčiūnas džiaugėsi filmu ir dėkojo artimiesiems.
KIMO vadovas, režisierius Vytautas Dambrauskas apdovanojo geriausią lietuvišką trumpametražį filmą. Šįmet įvertintas buvo filmas „Sujip“ (rež. Gintarė Parulytė, prod. Greta Akcijonaitė, Vincent Quénault, Jeanne Geiben, Greta Garbo Films).
„Man jautru čia būti. Kai filmavau filmą, nieko nepažinojau. Daugelis tapo mano kolegomis ir draugais“, – graudinosi režisierė G.Parulytė. Ji atskleidė, kad savo filmą skyrė žmonėms, kovojantiems su emociniais sunkumais.
Geriausios koprodukcijos apdovanojimą įteikė filmo „Potvynis“ prodiuseris Matīss Kaža. Jis pasveikino filmo „Lotus“ (rež. Signe Birkova, prod. Dominiks Jarmakovičs, Roberts Vinovskis, Uljana Kim, Studio Locomotive, Studio Uljana Kim) komandą.
S.Birkova sakė, kad šis filmas buvo sukurtas su daug meilės. Ji taip pat dėkojo lietuvių kino industrijai.
Metų geriausia grimo dailininke tapo Vaida Navickaitė („Pietinia Kronikas“). Apdovanojimą įteikė Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Virginija Vitkienė.
„Priimu tai kaip likimo dovaną“, – dėkodama teigė V.Navickaitė.
Geriausia 2024-ųjų kostiumo dailininke paskelbta Agnė Biskytė („Pietinia kronikas“) . Šią žinią scenoje paskelbė Egidijus Praspaliauskas.
„Sveikinu su šia švente – mano širdis dabar kulniukuose. Kai dirbi su tokia komanda ir visų žmonių širdis plaka vienu ritmu, gali pasakyti tik „ačiū“, – sakė menininkė.
Verslininkai ir visuomenininkai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius paskelbė geriausią kino dailininką. Juo tapo Aurimas Akšys („Pietinia kronikas“).
„Dėkui!“ – sakė jis.
Geriausio garso režisierius titulą pelnė Saulius Urbanavičius – jis kūrė garsą filmui „Pietinia kronikas“.
Metų žiūroviškiausias filmas – „Pietinia kronikas“ (rež. Ignas Miškinis). Jį įteikė regbio klubas „Vairas“. Jį pažiūrėjo 407 tūkst. žmonių.
Metų geriausio operatoriaus titulas buvo įteiktas iš legendinio režisieriaus Algimanto Mikutėno rankų. Jį pelnė Vytautas Katkus („Akiplėša“).
„Labai noriu padėkoti Saulei, kad prieš kelerius metus, kai filmavome, buvo jausmas, kad grįžome į paauglystę, – kalbėjo V.Katkus. – Ačiū už leidimą ir galėjimą klysti ir nežinoti.“
„Sidabrine gerve“ įvertintas metų geriausias montažo režisierius. LRT direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė paskelbė, kad nugalėjo Danielius Kokanauskis („Pietinia kronikas“).
Geriausia antraplane aktore tapo Irena Sikorskytė („Pietinia kronikas“). Jai apdovanojimą įteikė Tadas Gryn.
I.Sikorskytė dėkojo šeimai ir draugams, kurie, anot jos, yra didelis ramstis.
Aktorius Rimantas Bagdzevičius apdovanojo geriausią metų aktorę. Atplėšus voką paaiškėjo, kad ją tapo Ieva Rupeikaitė („Akiplėša“).
„Atrodo, kad daug dalykų nežinau. Džiaugiuosi už viską, už patirtį, žmones, prisiminimus. Esu apsupta daug nuostabių žmonių. Ačiū, Saule, kad suteikei šią galimybę. Ačiū, Vesta, už buvimą šalia“, – sakė aktorė.
Aktoriai Ridas Žirgulis ir Akvilė Žirgulytė paskelbė geriausią antraplanio aktoriaus titulą. Jį pelnė Robertas Petraitis („Pietinia kronikas“).
„Neblogai, neblogai, – juokėsi jis. – Esu labai laimingas – labai norėjau palaikyti tą gervę. Ačiū palaikantiems“, – sakė jis.
Aktorė Ilona Balsytė atplėšė voką, kuriame paskelbtas geriausias šių metų aktorius. Devintąją „Sidabrinę gervę“ filmui „Pietinia kronikas“ pelnė aktorius Džiugas Grinys.
Aktorius Aidas Giniotis ir dainininkas Marijonas Mikutavičius turėjo galimybę apdovanoti metų geriausią kompozitorių, kuriuo tapo Gediminas Jakubka („Akiplėša“).
„Būsiu lakoniškas – noriu padėkoti pačiai didžiausiai akiplėšai – Saulei, mažesnei – Giedrei, žmonėms, su kuriais dirbau“, – sakė jis.
Geriausia 2024-ųjų scenarijaus autore paskelbta Eglė Vertelytė („Pietinia kronikas“).Voką atplėšė rašytojas Marius Ivaškevičius.
E.Vertelytė citavo romano, pagal kurį pastatytas filmas, autorių Rimantą Kmitą. Pasak jos, geriausi dalykai atsiranda iš niekur: „Džiaugiuosi, kad griebiau šį šansą. R.Kmitos dvasia palaikė mus per visą procesą.“
Rašytojas, aktorius, piligrimas Juozas Gaižauskas džiaugėsi galėdamas paskelbti, kad geriausiu dokumentiniu ilgametražiu filmu paskelbtas filmas „Murmančios širdys“ (rež. Vytautas Puidokas, prod. Baltic Productions).
„Čia yra dokumentinis filmas, tikra istorija. Dėkoju Žanui ir Linai, kurie įsileido į savo bendruomenę, sveikti norintiems vyrams ir pagrindiniam veikėjui Matui“, – sakė jis.
Geriausio režisieriaus vardą pelnė Ignas Miškinis, režisavęs „Pietinia kronikas“. Tai paskelbė režisierius Aleksandras Špilevojus.
I.Miškinis dėkojo kitiems nominantams, kurie varžėsi šioje kategorijoje. „Džiaugiuosi už savo komandos narius“, – sakė jis.
Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas – „Pietinia kronikas“ (rež. I.Miškinis). Šią naujieną paskelbė režisierius Karolis Kaupinis.
„Auksinę gervę“ už gyvenimo nuopelnus kine gavo dr. Gražina Arlickaitė. Ją įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
„Beveik prieš 20 metų, kai su kolegomis kūrėme „Sidabrines gerves“, tikėjome, kad jos kils aukštyn. Tai buvo sunkūs metai Lietuvos kinui – tai buvo liesos karvės metai“, – sakė laureatė.
„Simboliška tai, kad pirmuosiuose apdovanojimuose „Sidabrinę gervę“ laimėjo Kristina Buožytė ir jos filmas „Kolekcionierė“. Tai nubrėžė gervių skrydžio kryptį“, – tęsė ji.
