Sekite 15min Google
Mugei pasibaigus, drąsos yra kur kas daugiau – per tris Kauno mugės dienas „Žalgirio“ arenoje apsilankė net 15 tūkstančių žmonių.
„Tradiciją kuria ne organizatoriai, ne dalyviai, tradiciją kuria žmonės, kurie nusprendžia, kad jiems to reikia, o kauniečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai būtent taip ir nusprendė“, – po mugės kalbėjo LLA prezidentė D.Zaidė.
Daugiau nei 90 dalyvių, per 100 literatūros ir kultūros renginių, keturios erdvės, kuriose buvo pristatomos knygos, vyko susitikimai su rašytojais, knygų autoriais, pokalbiai ir diskusijos, edukacijos ir žaidimai, protų mūšiai ir tylos valandos su knyga – antrą kartą vykstanti Kauno knygų mugė pateisino ir jos organizatorių, ir leidėjų, ir skaitytojų lūkesčius.
Kodėl skaitymas yra viešasis interesas?
LLA ir „Ekspozicijų centro“ surengta mugė šiais metais užėmė visą „Žalgirio“ areną. Pasak organizatorių, toks mastelis pasiteisino: lankytojai laisvai judėjo tarp skirtingų erdvių, veiklų ir leidyklų ekspozicijų, o renginių salės pilnos buvo ne tik per susitikimus su plačiajai auditorijai pažįstamais žmonėmis.
Penktadienį areną nuo pat ryto pripildė vaikai ir pedagogai. Kauno knygų mugės organizatoriai pasirūpino, kad mokytojai į penktadienio mugės renginius patektų nemokamai.
Šeštadienį mažieji skaitytojai ir jų tėvai net keletą valandų laukė bibliotekų skaitomiausio vaikų literatūros autoriaus Tomo Dirgėlos autografo. Sekmadienį, per „Auksinį protą“, kurį vedė Arūnas Valinskas, vargiai tilpo norintys pamankštinti savo intelektinius gebėjimus. Ilgiausios eilės rikiavosi prie stendų, kuriuose su skaitytojais bendravo Edita Mildažytė, Beata Nicholson.
„Tačiau ne mažiau gausios skaitytojų auditorijos sulaukė diskusija apie kulinarinę diplomatiją, vertėjams skirti renginiai, Metų knygos rinkimų laureatų pristatymai, pokalbiai apie istoriją, skaitymo kultūrą, skaitytojų klubus, literatūros santykį su tinklalaidėmis. Vienas iš mūsų tikslų buvo sukurti skaitytojams prieinamą, patogią skaitymo platformą. Juk knygų mugė taip pat yra vienas iš skaitymo skatinimo būdų“, – teigė LLA vykdomoji direktorė Laura Tekorė.
Vienas iš mūsų tikslų buvo sukurti skaitytojams prieinamą, patogią skaitymo platformą.
Apie tai, kad skaitymas yra viešasis, ne tik leidėjų, bibliotekų ar knygų pardavėjų interesas, kalbėjo ir LLA prezidentė D. Zaidė. Ji priminė neseniai atlikto tarptautinio tyrimo rezultatus. Tyrime dalyvavo beveik 8 tūkstančiai penkiolikmečių iš beveik 300 Lietuvos mokyklų. Rezultatai teigia, kad 28 procentai Lietuvos penkiolikmečių nepasiekia bazinio skaitymo gebėjimų lygio, o aukščiausią pasiekia tik 4 procentai jaunuolių.
„Manau, į šį rezultatą verta atkreipti dėmesį ir tai rūpėti turėtų ne tik mokyklai. Šiandien skaityti reiškia gerokai daugiau nei mokėti perskaityti tekstą. Skaitymas – tai gebėjimas išlaikyti dėmesį, suprasti kontekstą, atskirti faktą nuo nuomonės, palyginti keletą šaltinių, pastebėti manipuliacijas, suabejoti tuo, ką matai televizijos ekrane. Skaitymas šiandien nėra tik kultūrinis laisvalaikis, tai – visuomenės atsparumo infrastruktūra“, – įsitikinusi LLA prezidentė D.Zaidė.
Kauniečiai pirko knygas apie Kauną
Leidėjai tikina Kauno knygoje pastebėję aiškią kryptį – kauniečiai ieškojo knygų apie savo miestą ir jo žmones. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleista Gedimino Kasparavičiaus knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“ buvo išpirkta dar mugės šeštadienį.
„Kauno knygų mugės rezultatai rodo solidžių, istorinių, filosofinių knygų paklausą. Mums tai didelis įvertinimas. Kartosime G.Kasparavičiaus knygos tiražą – ją galės įsigyti visi, kuriems šioje mugėje knygos tiesiog nebeliko“, – sakė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vadovas dr. Arturas Mickevičius.
Leidyklos „Tyto alba“ stende viena iš labiausiai perkamų knygų tapo 2025-ųjų negrožine knyga pripažinta Viktorijos Vitkauskaitės „Namai ir likimai“, o taip pat Giedrės Milerytės-Japertienės „Kai Kaunas buvo Kaunas“. Skaitytojai pirko ir dvi Prezidentui Valdui Adamkui skirtas knygas – „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“ bei Arno Ališausko „Gyvenimas po meilės ženklu“.
Absoliučiu Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos bestseleriu mugėje tapo Aldonos Ruseckaitės fikcijų romanas „Naktiniai pokalbiai“, sujungiantis dvi ryškias Kauno ir Lietuvos kultūros figūras, rašytojus ir kunigus – Juozą Tumą-Vaižgantą ir Ričardą Mikutavičių. Jie abu klebonavo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, gyveno tame pačiame bute, garsėjo iškalbingais pamokslais ir meno kolekcijomis.
Leidyklos „Lapas“ pirkėjai dažniausiai rinkosi kauniečio architekto ir dainininko Algirdo Kaušpėdo „Koplyčią“.
Lietuvių autoriai – ant bangos
Leidėjai teigia mugėje pastebėję didelį susidomėjimą lietuvių autorių kūriniais. Skaitytojai ieškojo naujų lietuvių literatūros autorių, domėjosi knygomis, kuriose atsispindi mūsų šalies istorija, kultūra.
Istorinių leidinių mugėje ieškojo įvairaus amžiaus lankytojai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro stende daugiausia domėtasi tremčių, holokausto, partizaninio pasipriešinimo temomis.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras mugėje pristatė naują mokslinį dokumentinį leidinį „Didžiosios tremtys. Tadžikija, 1945 m.“, kurį skaitytojai iškart pastebėjo.
Daug dėmesio susilaukė ir Kęstučio (Casey) Kazlausko autobiografinio ir istoriografinio pasakojimo „Lietuvių kronikos. Prieš geležinę uždangą, gyvenimas joje ir jai pasibaigus“ pristatymas.
Leidyklos „Alma littera“ kategorijų vadovė Aušra Kazanavičienė pasakojo, kad į Kauną leidykla atvežė daugiau kaip 300 skirtingų knygų. 16 iš jų atkeliavo tiesiai iš spaustuvių.
Skaitytojai aktyviai rinkosi abi Apolinaro Čepulio romano „Likimo upė“ dalis, ukrainiečio rašytojo Illariono Pavliuko romaną „Matau, jus domina tamsa“, Laurento Gounelleio „Kone tobulą pasaulį“, Eugenijaus Laurinaičio „Dukart du...“ ir Saros J.Maas „Audrų imperiją“.
Leidyklos „Baltos lankos“ pardavimų lyderiu tapo tiesiai į mugę atkeliavusi nauja Manto Adomėno knyga „Barbarų įsiveržimas“, po jos rikiavosi lietuviškai išleista SenLinYu „Alchemized“, Andros Kavaliauskaitės debiutas „Lili. Seen“ ir naujausias Jo Nesbø detektyvas „Vilko valanda“.
Seka naujienas, bet lieka ištikimi
Leidyklos atstovai pastebi, kad skaitytojai seka pasaulio knygų naujienas, tačiau lieka ištikimi pamėgtiems autoriams – Colleen Hoover, Anai Huang, Haruki Murakami ir Franzui Kafkai.
„BALTO“ leidybos namų stende daugiausia dėmesio sulaukė trilerių autorės Freidos McFadden naujiena „Niekada nemeluok“, Amber V. Nicole „Azraelio knyga“ ir Stephanie Garber „Tikrosios meilės prakeiksmas“. Mugėje viešėjusios erotinių romanų rašytojos Ilonos Madelaine knygos „Nuodas“, „Viesulas“ ir „Vilkaširdis“ taip pat pateko tarp populiariausių. Ryškiausia pastarojo meto tendencija leidykla vadina romantinės fantastikos bumą – skaitytojus traukia ne tik pasakojimai, bet ir išskirtinė šių leidinių išvaizda.
Fantastika dominavo ir leidyklos „Kitos knygos“ trejetuke: daugiausia pirkta Pierco Browno „Auksinis sūnus“ ir „Raudonasis kyla“ bei H.P.Lovecrafto „Iš anapus“.
Leidyklos „VAGA“ stende pirmavo Ricko Rubino „Kūryba. Būdas būti“ ir Peterio Pomerantsevo „Kaip laimėti informacinį karą“, o leidyklos „Hubrio“ – E.H.Gombricho „Pasaulio istorija jaunajam skaitytojui“, specialiai mugei išleista Sigmundo Freudo knyga „Trys esė apie seksualumo teoriją“ ir Jennifer Ackerman „Genialieji paukščiai“.
Vaikams skirtų knygų pasirinkimuose greta naujausių Linos Žutautės ir Tomo Dirgėlos knygų išsiskyrė edukaciniai leidiniai, skiemenuotos pasakos, detektyvai ir knygos apie gamtą. „700 eilučių“ skaitytojus nustebino Mariaus Marcinkevičiaus ir Agnės Nananai vieno eilėraščio knyga „Galvos“.
Leidėjai gana dažnai girdėjo klausimą, ką pasiūlyti skaityti pradedantiems vaikams ir pradinukams – šeimų pasirinkimus neabejotinai veikė mokslo metų pradžia.
