Sekite 15min Google
Frankfurto knygų mugė išgyvena pokyčius. Po 21 metų vadovavimo šios mugės vadovo postą palieka įmonės prezidentas Juergenas Boosas. Jis matė įvairius leidybos transformacijos procesus – skaitmeninę revoliuciją, audioknygų įsiveržimą, pandemijos iššūkius, o dabar – ir dirbtinį intelektą, kuris kuria ir galimybes, ir naujas grėsmes. Beje, jis Frankfurto knygų mugėje ir pats mielai moderuodavo renginius – tarkime, teko matyti jį kalbinantį Karlą Ove Knausgaardą ir kitas pagrindines tų metų žvaigždes. Ir nors šiais metais vėl sklinda apokaliptinės kalbos apie nykstančią leidybą, dirbtinio intelekto įsigalėjimą, jis, duodamas ne vieną interviu, pažymi, kad knygų leidyba turi ateitį: „Aš tvirtai tikiu istorijų jėga, spausdinto žodžio svarba ir laisve spausdinti.“
Frankfurto knygų mugė ir toliau išlieka svarbiausias pasaulio knygų renginys, ir manoma, kad šiemet jame apsilankys apie 230 000 lankytojų, dalyvaus daugiau kaip 4000 leidėjų iš daugiau kaip 100 valstybių.
Auga Kinijos įtaka
Visgi sunku nuneigti – leidyba pasikeitė. Anksčiau pagrindinės sutartys būdavo sudaromos būtent Frankfurto knygų mugėje, o šiemet aukcionuose jau prieš ją išsiaiškinama, kas bus prognozuojamų bestselerių leidėjai. Neseniai imant interviu iš Vokietijos leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ kultūros skyriaus vadovės Sandros Kegelji, ji sakė, kad kiekvienais metais apsidžiaugia gavusi kvietimą į šią mugę, nes tai reiškia, kad renginys tęsiamas, nors pasaulio leidėjai ir mažina savo dalyvavimą – per brangu.
Buvo svarstoma, ar mugė atsigaus po koronaviruso pandemijos, kai visi įprato bendrauti internetu, tačiau visgi pasirodė, kad gyvi susitikimai turi reikšmę.
Susitikimai vis dar svarbūs, tačiau matomi ir tam tikri pokyčiai tarp valstybių, kurios stengiasi investuoti į matomumą Frankfurto knygų mugėje – ne vienerius metus pastebima, kad Kinija užima vis daugiau erdvės mugėje, o Azija dabar jau turi ir savo atskirą renginių pristatymų erdvę.
Frankfurto knygų mugė vis plačiau atveria duris ir platesnei publikai – anksčiau ji buvo labiausiai orientuota į leidybos profesionalus, o dabar jau į renginius gali patekti ir lankytojai, nusipirkę bilietus. Anksčiau jie buvo įleidžiami šeštadieniais ir sekmadieniais, dabar jau pridėtas ir penktadienis. Tuo tarpu leidybos profesionalai neretai išvyksta jau ketvirtadienį ar penktadienį. Sutartinis lagaminų ratelių riedėjimas šaligatviu dienos pabaigoje tarsi simbolizuoja užbaigtus sandorius.
Mažiau žinomų rašytojų
Kad mugė keičiasi, jos senbuviai gali matyti ir pagal tai, kokios žvaigždės atvyksta į mugę ir kokie specialūs renginiai organizuojami. Paprastai antradienį, prieš prasidedant pagrindiniams mugės renginiams, šalis, kuri tampa tų metų garbės viešnia, surengia prisistatymo vakarą. Šiemet to nebuvo. Anksčiau buvo įprasta ir tai, kad savaitgalį būdavo surengiamas specialus vakaras, kuriame pilnutėlėje salėje būdavo rengiama diskusija su tokiais rašytojais kaip Yuvalis Noah Harari, Margaret Atwood, Jo Nesbo, Salmanas Rushdie ir kitais. Jau kelerius metus atsisakyta ir šios tradicijos.
Šiemet ne vienas žurnalistas pasigenda ir didesnių žvaigždžių, kurios paprastai užsuka į Frankfurto knygų mugę. Taip, šiemet vyksta susitikimai su apdovanota amerikiečių istorike Jill Lepore, pasaulyje pripažintu rašytoju Colsonu Whiteheadu, kurio knygos verstos ir į lietuvių kalbą, kitais autoriais, bet visgi šiais metais tų didžiųjų vardų mažoka.
Mugės pokyčiai palietė ir Lietuvos dalyvavimą mugėje – iš įprastinės salės Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis perkelta į kitą salę. Buvo ganėtinai netikėta sukant ratus taip ir nerasti įprastinėje vietoje Lietuvos stendo. Tačiau dabar Lietuvos stendas turi kur kas daugiau erdvės, jo kaimynystėje – tokios leidyklos kaip „Penguin House“, tad panašu, kad šie pokyčiai išeis į gera mūsų leidėjams.
Vakarėliai – nuo pietų
Pirmosios mugės dienos savotiškai primena šeimyninius susiėjimus, kai stenduose susitinka kasmet čia pasimatantys leidėjai, rašytojai, žurnalistai, o vakarais vyksta priėmimai, kai mugės lankytojai naviguoja nuo stendo prie stendo. Trečiadienį pirmieji neišlaikė Argentinos leidėjai, vyno butelius šovę iškart po pietų. O štai vakare tikra apgultis buvo Čilės stende – tai nenuostabu, nes būtent ši šalis kitais metais bus mugės garbės viešnia.
Atidarius trečiosios salės, kur įsikūrę vokiečių leidėjai, duris išgirsti tą su niekuo nesupainiojamą balsų gaudesį, ir kai matai tas visas leidyklas, tuos būrius žmonių, bendraujančių tarpusavyje, keliančius tostus, nesunku patikėti, kad leidybos verslas tikrai neišgyvena nerimo laikų.
Kalbant apie skaičius, trečiadienį prablaivinantį pristatymą tradiciškai surengė Europos leidėjų federacija, kuri pastebėjo, kad daugybėje sričių vertėtų įjungti ženkliuką „Perspėjimas“.
Tiesa, visgi viskas nėra taip paprasta. Tarkime, Skandinavijos valstybėse knygų leidyba gyvuoja puikiai, Ispanijoje dvylika metų matomas augimas. Vaikų literatūra vėl auga, fantasy, romantasy, komiksai išgyvena pakilimą, o Freidos McFadden romanų populiarumas vadinamas tikru fenomenu. Taip, akademinė literatūra, negrožinė literatūra išgyvena sunkesnius laikus, nors prieš kelerius metus kaip tik buvo pastebima, kad žmonių susidomėjimas būtent šia sritimi auga.
Tai, kad knygų leidybos verslas susiduria su iššūkiais, nutinka ne pirmą kartą – ir kiekvieną kartą jis išgyvena, prisitaikęs, pasikeitęs, tačiau tiek pat svarbus. Apie pagrindines temas galima bus paskaityti kituose reportažuose portale 15min – šiemet labiausiai koncentruojamasi į dirbtinį intelektą, daug dėmesio skiriama ir besikeičiančiam politiniam klimatui.
Neatslūgsta ir dėmesys Ukrainai. Ukraina šiemet dar labiau išplėtė savo stendą, kalbinti leidėjai neslėpė, kad susidomėjimas ukrainiečių rašytojų knygomis didesnis nei bet kad anksčiau. Tiesa, bendrose diskusijų programose jie, bent jau kaip galima pastebėti, lyginant su ankstesniais metais, yra mažiau matomi. Kita vertus, dabar pokalbiuose apie iššūkius demokratijai ir pavojus Vakarams jau dėmesio centre atsiduria pokyčiai pačioje Vokietijoje.
Šalis pakrantėje
Šiemet Frankfurto knygų mugės viešnia – Čekija. Ir jau nuo pat jos prisistatymo kilo nemenkas šurmulys. Knygos ir politika – glaudžiai susiję, tai ne vieną kartą buvo patvirtina šioje mugėje, kone kasmet įvyksta didesnis ar mažesnis skandalas. Šiemet tai sukėlė Čekijos atstovai.
Jau per pristatymą Čekijos kultūros ministras Oto Klempiras buvo palydėtas švilpimais ir šūksniais „gėda“. Taip buvo reaguojama į tai, kad praeityje jis bendradarbiavo su komunistų slaptąja tarnyba. Tiesa, pats ministras sakė, kad jis to nesureikšmina ir kad kultūra išgyvens nepaisant to, kas tuo metu bus valdžioje. Itin nepalankiai sutiktam ministrui dar daugiau įgėlė po jo pasisakiusi rašytoja Radka Denemarkova, kuri savo kalboje sakė, kad „kultūros ministrai, kurie griauna kultūrą, ateina ir išeina, tačiau literatūra išlieka“.
Kalbant apie Čekijos prisistatymą mugėje, daug kas atkreipia dėmesį, kad jos paviljonas nesulaukia tokio dėmesio kaip anksčiau dalyvavusių šalių, tarkime, Norvegijos ar Ispanijos, o ir vizualizacijos atrodo kiek kuklesnės. Kita vertus, Čekija nemažai investavo į tai, kad jų autoriai būtų išversti į vokiečių kalbą, tad leidimų prieš mugę pasirodė išties daug. Tad čekų rašytojai sulauks nemažai dėmesio. Pokalbiai su kai kuriais iš mugėje dalyvausiančių autorių – vėliau portale 15min.
Mugėje dalyvaus daugiau kaip 70 čekų kūrėjų, o šalies pristatymui pasirinktas šūkis „A country on the coast“ („Šalis pakrantėje“). Šis pavadinimas kuo puikiausiai atspindi tiek istoriją, tiek literatūrą, tiek pačių čekų mentalitetą ir humoro jausmą. Jis kildinamas nuo garsiosios Williamo Shakespeare‘o klaidos, kai jis Bohemiją įkurdino šalia jūros. O vėliau Čekijoje ši mintis apaugo kone mitologija – šalis, turinti viską, išskyrus pajūrį, kuri – nepasiekiama siekiamybė. Kita vertus, ar ne literatūros, vaizduotės pagalba galima persikelti prie tos išsvajotos jūros?
Kai kurie čekų autoriai pasirinko originalų būdą atvykti į Frankfurto knygų mugę. Ketvirtadienį rengiamas rašytojo Ondrejaus Buddeuso sutikimas. Šis rašytojas ir dviračių entuziastas į Frankfurtą iš Prahos atvyksta dviračiu, taigi, pakeliui į knygų šventę įveiks 575 kilometrus.
Trečiadienis Frankfurto knygų mugėje atrodė tarsi piknikas – šviečiant saulei nemaža dalis dalyvių gulinėjo aikštėje ant žolės, žiūrėdami į aikštę įrėminančius dangoraižius, užkandžiaudami ir gurkšnodami alų ar diskutuodami apie leidybos reikalus. Pro juos prasmukdavo amžinai lekiantys agentai ir leidėjai. Artimiausiomis dienomis orai jau keisis, ateina lietus, ir leidybos atstovai šiaip ar taip grįš prie iššūkių – kaip gi elgtis toje besikeičiančioje realybėje? Kuri panaši kaip ir oras šiomis dienomis Frankfurte – saulė su pragiedruliais ir lietumi.
