Rašytoja mirė 2023 m. liepos 1 d. nuo sužalojimų patirtų per Rusijos ataką prieš Kramatorsko miestą.
Komentuodamas šį sprendimą žiuri pirmininkas Kimas Darrochas sakė, kad ši knyga yra „nepamirštamas karo pasekmių žmonėms atspindys“.
-
Posovietinio bendrabučio realybę aprašęs Dovydas Grajauskas: „Debrecene buvo keli keliai – išvažiuoti iš jo, mirti arba sėsti į kalėjimą“
-
„Donbaso“ savanorių pulko fotografu buvęs Aliaksandras Vasiukovičius: „Karas visada turi žmogišką veidą“
-
„Kai mes buvome reiveriai“: šokių klubai kolūkių pastatuose ir trankūs ritmai, simbolizavę laisvę
Viktorija Amelina – ukrainiečių rašytoja ir visuomenės veikėja. 2021 m. ji tapo Josepho Conrado literatūrinės premijos laureate. Tais pačiais metais ji įkūrė Niujorko literatūrinį festivalį, vykstantį Niujorko kaime, Bachmuto rajone, Donecko srityje.
2023 m. birželio 27 d. Viktorija su Kolumbijos žurnalistų ir rašytojų delegacija lankėsi Kramatorske. Jiems vakarieniaujant miesto centre esančiame restorane, rusai raketomis atakavo miestą. Per šiuos smūgius rašytoja buvo sunkiai sužeista. Nepaisant gydytojų pastangų, liepos 1 d. V.Amelina mirė nuo žaizdų Dnipro ligoninėje.
V. Amelina gimė 1986 metų sausio 1 d. Lvive. Jos debiutinis romanas „Lapkričio sindromas, arba Homo Compatiens“ pasirodė 2014 metais.
2023 m. V.Amelinai buvo suteikta metų rezidencija Paryžiuje, skirta nuo karo pasitraukusiems ukrainiečių rašytojams. Čia ji planavo parašyti knygą „Žvelgiant į moteris, žvelgiančias į karą“. Tačiau rašytoja žuvo nespėjusi išvykti į rezidenciją.
Redaktorių teigimu, tuo metu šios knygos buvo parašyta „beveik 60 proc.“. Tarp esamų ištraukų įterpus V.Amelinos užrašus ir pastabas 2025 m. knygą išleido Niujorke (JAV) įsikūrusi leidykla „St. Martin's Press“.
