Tai jau antroji autorės knyga, ją išleido „Balto“ leidybos namai. Autorę kalbinusios aktorės Elžbietos Latėnaitės teigimu, P.Tilvikaitė sugeba paprastai vaizduoti labai sudėtingus dalykus. Knygoje gvildenamos visuomenei aktualios temos: autorė paliečia ne tik santykius tarp šeimos narių ir nelengvas savęs paieškas, bet ir paslaptingą teatro pasaulį.
Autorė pasidalijo savo išgyvenimais ir atskleidė kaip jautėsi pasirodžius pirmajai knygai: „Su „Svetimkūniais“ buvo taip – stoviu su ta rožine knygute rankose ir sakau: „Aš parašiau knygą“, o jaučiuosi visiškai kvailai. Atrodo, niekas nežiūri į tave rimtai. Tikrai nenuvertinu tų žmonių, kurie sugeba rašyti labai intelektualiai ir sudėtingai, tačiau aš pagalvojau apie vienišumo jausmą, kurį kartais jauti, kai nori pasiekti daug platesnę auditoriją ir nori kalbėti suprantama kalba. Skaitytojui nebūtina visada ieškoti labai prasmingų ir sudėtingų metaforų. Aš nenoriu už jų slėpti knygos veikėjų ir veiksmo.“
„Naujoje knygoje norėjosi perteikti tą nepritapimo jausmą, kurį, manau, žmonės patiria ir teatre. Tikriausiai visi pažįsta tą būseną, kai galvoji: „Ar čia tik man neaiškus siužetas? Ar tikrai tas spektaklis turi būti toks ilgas?“ Tuomet pasijunti vienišas, pradedi dairytis į salę ir matai, kaip visi žiūri susikaupę. Tada nusprendi, kad tik tu taip galvoji. Bet tam yra triukas – žiūrėti spektaklius prisimerkus“, – juokavo P.Tilvikaitė.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Autorė atskleidė, ką jai pačiai reiškia žodis „nepriklausomybė“ ir kodėl pasirinko būtent tokį knygos pavadinimą: „Pats žodis savaime turi didelį svorį ir energiją. Nesvarsčiau jokio kito pavadinimo. Leidėja bijojo, kad jis asocijuosis su labai sunkiomis temomis, ir galbūt žmonės nenorės apie tai galvoti. Tačiau man atrodo, kad sąmoningas žmogus šiandien negali mąstyti apie nieką kitą. Dėl to, kas vyksta visiškai šalia mūsų, negalime nuolat negalvoti apie laisvę, nepriklausomybę ir atsakomybę.“
„Ši knyga yra labai politiška, manau, kad negalime būti apolitiški – ne tik šiomis dienomis, bet apskritai jokiu laikotarpiu. Tai knyga apie laisvę visos Lietuvos lygmeniu, jos veikėjai gyvena sovietmečio paliktoje žaizdoje. Ji įsirėžusi jų tėvuose ir juose pačiuose. Nors pati sovietmečiu negyvenau, apie tai daug galvoju ir reflektuoju“, – teigė pašnekovė.
Pasak autorės, knygos veikėjai gimė daug galvojant apie Lietuvos vyrus menininkus – teatralus, aktorius ir rašytojus: „Daugelį jų žinome kaip didžiuosius kūrėjus. Daug skaičiau, ką jie kalba ir rašo, ir kartais susimąstydavau: ar mes iš tiesų taip vertiname pasaulį, gyvenimą, moteris ir LGBTQ+ bendruomenę? Mąsčiau apie tai, kas leidžiama menininkams, o ypač teatralams. Man atrodo, kad ribos dažnai yra labai blausios ir neaiškios. Gilinausi į kūrėjų autobiografijas – daugelis veikėjų knygoje kalba tikromis frazėmis ir komentarais. Dažnai jie nukreipti prieš moteris, ir kai tokius komentarus išimame iš konteksto, tampa neaišku, kodėl vis dar numojame į juos ranka vien todėl, kad jų autorius – žymus menininkas.“
Rašydama knygą P.Tilvikaitė bendravo su jaunaisiais kūrėjais ir režisieriais, kurie dirba su vyresniais meistrais: „Jie papasakojo apie atvejus, kai meistras užgeria, o tuomet visą darbą tenka atlikti pačiam, tačiau nuopelnai atitenka tam, kuris pasirodo tik premjeros dieną. Jei nori užsidirbti vardą, turi nuolat eiti į kompromisą su pačiu savimi, ir dažniausiai toks kompromisas būna labai skausmingas.“
