„Siekia paneigti valstybingumo pamatus“: mokytojas paaiškino, kam naudingi „atminties karai“ ir kaip iš jų išbristi

A.Bitautas prisipažino, kad „Atminties karus“ jis jau rengė praėjusių metų knygų mugei, tačiau su leidėjais sutarė, kad nukels kitiems metams.

„Dar reikėjo šlifuoti“, – sakė jis. Galiausiai praėjusių metų knygų mugėje buvo pristatyta „Mokytojo išpažintis“ parašyta su žmona Giedre Bitautiene. Pats A.Bitautas sako, jog mieliau renkasi „mokytojo“, o ne „istoriko“ etiketę.

Nuo Smetonos iki Marcinkevičiaus

Istorikas ir moderatorius Aurimas Švedas pristatymo metu džiaugėsi, kad istorikų bendruomenė pradeda kalbėti visuomenei patraukliomis formomis.

„Knyga vizuali. Matyt, susijusi su Algio mokytojo patirtimi, kai reikia patraukliai perteikti informaciją mokiniams per labai trumpą laiką“, – teigė A.Švedas.

„Grubiai kalbant knygoje istorija prasideda nuo Antano Smetonos ir tęsiasi iki Justino Marcinkevičiaus, tačiau ne apie juos pačius, o apie tai, kaip mes juos suprantame dabar – kaip jie įamžinami“, – dalijosi A.Bitautas.

Anot autoriaus, viešojoje erdvėje dažnai kalbame apie poetus ir jų santykį su sovietine valdžia, tačiau jis norėjo paliesti ir kitų meno atstovų ir jų bendradarbiavimo klausimus. „Norėjau parodyti, kad buvo ne tik rašytojų, bet ir kitų meno atstovų, kurie dalyvauja atminties politikoje dabar“, – teigė A.Bitautas.

Asmeninio archyvo nuotr./Algis Bitautas

Autoriaus įkvėpimas – noras susisteminti debatus apie istorinę atmintį ir mokykliniai vadovėliai.

„Stebėjau viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas ir pamačiau, kad yra kalbama atskirais segmentais, o pirmąja publikaciją rašiau apie tai, kaip įvairūs prieštaringi klausimai pristatomi mokykliniuose vadovėliuose. Pastaruoju metu keitėsi mokyklinės programos, supratau, kad jos „kalba sau“, o gyvenimas vyksta sau. Kai kada mokiniai ateina į pamokas ir manęs klausinėja apie viešojoje erdvėje vykstančius debatus – kaip čia suprasti? Mokyklinėje istorijos programoje išbraukti nemalonūs mums vardai: tarkime, S.Nėris ar Juozas Baltušis. O štai lietuvių literatūros vadovėliuose šie autoriai yra. Juk mokiniui gali būti neaišku. Mokiniai skaito kūrybą, bet neduodama jiems istorinio konteksto, tad ši knyga suteiks kontekstą“, – teigė A.Bitautas.

Asmeninio archyvo nuotr./Algis Bitautas

Valstybės pamatai ir nesutarimai

Anot A.Bitauto, Lietuvai priešiškos valstybės stengiasi kurstyti atminties karus dėl įvairių svarbių Lietuvos istorijai asmenų: pavyzdžiui, Lietuvos laisvės gynėjų, tarkime, A.Ramanausko-Vanago.

„Siekiama paneigti kertinius mūsų valstybingumo pamatus“, – teigė jis.

Moderatorius A.Švedas pažymėjo, kad esama tokių atvejų, kai priešiškos valstybės iš tiesų nori apjuodinti mūsų istorijai svarbius žmones, tačiau kitas klausimas – yra asmenybių, dėl kurių vertinimo nesutaria pati visuomenė. Anot jo, jaučiamas žmonių nuoširdus įsitraukimas – tarsi nepritariantys jo vertinimui paneigia ir jo tapatybę, jį skaudina, o šis skausmas – tikrai nuoširdus. Kaip pavyzdį istorikas pateikė diskusiją Ukmergėje dėl prieštaringai vertinamo Juozo Krikštaponio.

„Joje dalyvauti sunku buvo visiems: tiek istorikams, kurie atvažiavo iš Vilniaus, tiek ukmergiškiams ar atvažiavusiems iš Panevėžio. Diskusija buvo karšta, buvo daug įtampų. Po šios diskusijos galvojau, kad ir vienai, ir kitai pusei atstovavę žmonės kalbėjo labai nuoširdžiai. (...) Atrodo, kad tiek ginant Just.Marcinkevičių ar S.Nėrį ar juos puolant iš esmės dažnai kalbama ir apie save“, – kalbėjo istorikas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aurimas Švedas

A.Bitautas pridėjo, kad mums dar reikia mokytis suprasti kitą.

„Reikia įsispirti į kito batus, pajausti jo istoriją, kad nereikėtų prieiti prie kito žmogaus ir diskusijos atvirai“, – dalijosi mokytojas A.Bitautas.

Anot autoriaus, ši knyga – vienas iš būdų pamatyti įvairias pozicijas visuomenę audrinančių klausimų atžvilgiu, padėti suprasti kitą žmogų.