2024 m. kovo 22 d. tris sukilėlius ir pranciškoną vienuolį besimeldžiančius priešais Švč. M. Marijos skulptūrą vaizduojantis paminklas buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas minint 160-ąsias 1864-ųjų metų Sausio sukilimo vado Vincento Konstantino Kalinausko nužudymo metines.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Vis dėlto, paminklas nustebino nemažą dalį visuomenės – jokių diskusijų apie jį nebuvo iki tol, kol jis staiga atsirado šalia bažnyčios. Ne vienas menotyrininkas bei visuomenės veikėjas itin kritiškai reagavo į šios skulptūrinės kompozicijos „meninius“ sprendimus bei pasirinktą vietą.
Iškilus šios skulptūros problemai į viešumą paaiškėjo, kad nors vienuolynas buvo kreipęsis į Vilniaus savivaldybę dėl leidimo ją statyti, tačiau Istorinės atminties komisija apsvarsčiusi projektą jį atmetė. Nepaisant to, paminklas buvo pastatytas be jokio leidimo.
Pasak ekspertų, šis atvejis Vilniuje yra išskirtinis, nes sukuria precedentą bet kur, bet kaip ir bet kam statyti bet kokias skulptūras.
15min pasidomėjus paminklo pastatymo istorija ir priežastimis, kodėl šis nelegalus darbas tebestovi iki šiol, paaiškėjo, jog tai susiję ne vien su Vilniaus kultūros paveldu, leidimo nebuvimo ar estetiškai prastu sprendimu. Pasirodo, kad problema gali būti kur kas rimtesnė, o sprendimas dėl šio paminklo likimo – politinis.
Ką mano paveldosaugininkai?
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Gerda Mockevičė 15min tvirtino, kad įstaigos specialistai neseniai baigė nagrinėti šalia Pranciškonų konventualų bažnyčios pastatyto paminklo aplinkybes – siekta nustatyti, ar statant paminklą nebuvo pažeistos vertingosios kultūros paveldo savybės.
„Vykdant šio paminklo statymo darbus vertingųjų savybių pažeidimų ar sužalojimo faktai nenustatyti“, – teigė kultūros paveldo specialistė.
Anot jos, jei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija fiksuotų bažnyčios teritorijoje buvus statybos darbus, tolesnius tyrimus dėl galimų pažeidimų turėtų tirti būtent šios įstaigos ekspertai.
Paklausta, ar savo išvadas perduos Vilniaus savivaldybei, Kultūros paveldo departamento atstovė G.Mockevičė teigė, kad tyrimas buvo vykdomas pačių KPD ekspertų, o jų išvados nei iš Vilniaus savivaldybės, nei jokios kitos įstaigos šiuo atveju niekas neprašė.
„Nežinome kokių veiksmų ėmėsi ar ketina imtis Vilniaus savivaldybė dėl šio paminklo likimo. Kultūros paveldo departamentas neišduoda leidimų paminklų statymui. Mūsų užduotis – nustatyti, ar atliekant darbus konkrečioje teritorijoje, nebuvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai“, – teigė G.Mockevičė.
Neeilinis precedentas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos vadovė Kamilė Gogelienė, iš 15min sužinojusi apie šias Kultūros paveldo departamento tyrimo išvadas, pabrėžė, kad tai nekeičia paties fakto, jog ši skulptūrų grupė buvo pastatyta be leidimo.
„Teisinėje valstybėje negali būti taikomi dvigubi standartai dėl nelegalių objektų“, – teigė K.Gogelienė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad ši situacija neeilinė, mat iš esmės Vilniaus savivaldybė pritarė idėjai prie Pranciškonų bažnyčios Trakų gatvėje įamžinti 1863 metų sukilimo dalyvius, tačiau tikrai ne tokiu būdu, kokiu tai buvo padaryta.
„Vienuolynas į Istorinės atminties komisiją kreipėsi tik tada, kai paminklas jau buvo pagamintas, bet mes tokį jų sprendimą atmetėme kaip visiškai netinkamą. Nepaisant to, skulptūros iškilo nei šį projektą pakoregavus, nei gavus savivaldybės leidimą“, – pasakojo K.Gogelienė.
Ji pabrėžė, kad nors šis paminklas ir pastatytas šalia Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, tačiau ši teritorija nėra vienuolyno nuosavybė, o ir 1863-iųjų metų sukilimo dalyvių pagerbimas nėra vien tik religinis bendruomenės reikalas.
Paklausta, kodėl jau beveik pusantrų metų šios skulptūros stovi nelegaliai ir jų nebandoma nei įteisinti, nei nukelti, Istorinės atminties komisijos pirmininkė teigė, kad „sunku nukelti tokią skulptūrą“.
„Nors visus atvejus turime nagrinėti pagal visiems galiojančias taisykles, tačiau, kita vertus, kiekvienas jų yra labai specifinis. Čia kalbame apie reikšmingo mūsų kraštui įvykio įamžinimą. Tad paminklo idėja yra labai graži ir sveikintina, bet jos įgyvendinimas – nederamas. Ši situacija mums kelia nemenką iššūkį“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė.
Vis dėlto, nors, pasak jos, „pagal įstatymo raidę“ šis paminklas turėtų būti nukeltas, tačiau problema yra kur kas platesnė: skulptūros finansuotos Lenkijos valstybinio fondo, todėl, anot K.Gogelienės, dėl jo nesinorėtų turėti „konflikto su strateginiais mūsų partneriais“.
15min pasiteiravus, kokią šioje situacijoje mato išeitį, pašnekovė teigė, kad galima būtų visoms pusėms sėsti prie vieno stalo ir kalbėtis.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad šio paminklo keitimo iniciatyva turėtų kilti iš Vilniaus savivaldybės: tokiu atveju būtent savivaldybė turėtų prisiimti ir finansinį įsipareigojimą naujojo sprendimo įgyvendinimui.
„Tokia yra tik teorinė galimybė. Kaip ir kada tai galėtų įvykti – sunku pasakyti. Šiuo metu savivaldybės paminklinis sąrašas nėra toks trumpas – laukia paminklai prezidentui Antanui Smetonai ir kompozitoriui bei dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Nors šie projektai yra skirtingose vystymo fazėse, tačiau artimiausių kelerių metų biudžetuose vargu ar atsiras finansavimas dar ir 1863-iųjų metų sukilimo dalyvių paminklo pakeitimui“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos vadovė K.Gogelienė.
Du paminklai – du skirtingi sprendimai
Tuo tarpu Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Juozapas Blažiūnas skeptiškai žiūri ne tik į šio paminklo pastatymą be leidimo, tačiau ir tai, kad jis iki šiol nėra nukeltas.
Anot jo, nors šio paminklo 1863-iųjų metų sukilimo dalyviams iniciatoriai bando įteigti, kad paminklas šalia Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios turi istorinį pagrindą, tačiau, J.Blažiūno teigimu, tai tėra fikcija ir romantinė legenda, neturinti nieko bendra su tikrove.
„Šio paminklo kompozicija ir jame pavaizduoti konkretūs istoriniai asmenys – tai kažkam susišvietusi vizija arba sapnas. Maža to, meniškai labai prastai įgyvendinti“, – kalbėjo J.Blažiūnas.
Jis pabrėžė, kad šios skulptūros sukūrimą ir pastatymą finansavo „Lenkijos nacionalinis fondas“, dėl kurio veiklos ir galimai neskaidriai paskirstytų milijonų Lenkijoje šiais metais pradėtas teisminis tyrimas.
Kaip skelbė žiniasklaida, Lenkijos prokuratūra nagrinėja daugiau nei 12,5 mln. zlotų (apie 3 mln. eurų) skyrimą „organizacijai Lietuvoje“, kuri ketino organizuoti „edukacines išvykas NATO kariams“.
Pasak J.Blažiūno, nelegaliai Vilniuje iškilusią skulptūrą delsiama nuimti dėl baimės pabloginti santykius su Lenkija.
Lenkijos žurnalistai teigia išsiaiškinę, kad čia buvo kalbama apie Vilniaus kultūros ir dvasingumo centrą – Trijų Tautų Respublikos paveldo institutą. Po šiuo pavadinimo slypi dvi organizacijos, kurioms vadovauja pranciškonas Markas Adamas Dettlaffas. Būtent šis vienuolis yra ir vienas iš skulptūros 1863-iųjų metų sukilimo dalyviams iniciatorių.
Pasak J.Blažiūno, nelegaliai Vilniuje iškilusią skulptūrą delsiama nuimti dėl baimės pabloginti santykius su Lenkija. „Neabejotinai tokiu atveju Lenkijoje atsirastų balsų, kurie imtų garsiai šaukti, kad Vilniuje mušami lenkai, pažeidžiamos jų teisės, griaunamos skulptūros ir įvedama cenzūra“, – teigė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius.
Jis priminė analogišką atvejį su nelegaliai 2022 metų rudenį Naujojoje Vilnioje esančios Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios šventoriuje pastatytu paminklu, skirtu Lenkijos kariuomenės įgulos Naujojoje Vilnioje šimtmečiui paminėti.
Dėl šio paminklo kilus pasipiktinimui, šių metų pavasarį Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija nurodė paminklą nukelti. Tiesa, jis tebestovi iki šiol.
Lenkijoje atsirastų balsų, kurie imtų garsiai šaukti, kad Vilniuje mušami lenkai, pažeidžiamos jų teisės, griaunamos skulptūros ir įvedama cenzūra.
Vis dėlto, J.Blažiūnas pabrėžia, kad šie du atvejai iš esmės yra identiški, todėl ir sprendimai dėl jų turėtų būti vienodi.
„Nesuprantama, kodėl dėl vieno be leidimo pastatyto paminklo nukėlimo yra baiminamasi sugadinti santykius su Lenkija ir todėl joks sprendimas nėra priimamas, o kitą paminklą, taip pat susijusį su Lenkija ir pastatytą nelegaliai, nurodoma nukelti“, – kalbėjo J.Blažiūnas.
Pasak Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriaus, nors dėl skulptūrų šalia Pranciškonų bažnyčios likimo šiuo metu nėra jokio sprendimo, tačiau jis tikisi, kad teisinėje valstybėje ir šiuo atveju suveiks įstatymai, o sprendimo priėmėjai savo delsimo nebandys dangstyti galimu dvišalių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos atšalimu.
„Šios skulptūros turi būti arba įteisintos, arba priimtas sprendimas jas nukelti. Tolesni žingsniai priklauso ne tik nuo Vilniaus savivaldybės: tai yra gerokai platesnio masto problema, kuri reikalauja politinio sprendimo“, – pabrėžė J.Blažiūnas.
