Tai labai retas atvejis archeologijos istorijoje, kai graikų literatūros kūrinio tekstas aptiktas tokioje vietoje, rašo „The Independent“. Iki šiol mumijose rastuose papirusuose, parašytuose graikų kalba, dažniausiai būdavo užfiksuoti magiški ar ritualiniai tekstai – ne grožinė literatūra.
Mumiją rado Barselonos universiteto Senųjų Artimųjų Rytų studijų instituto (IPOA) vadovaujama archeologų grupė, dirbanti Oksirinche – graikų-romėnų laikų Egipto mieste, kurio griuvėsiai šiandien yra Al Bahnaso miestelyje, apie 190 km į pietus nuo Kairo.
Kasinėjimai vyko 2025 m. lapkritį ir gruodį ir Núrios Castellano vadovaujama grupė romėnų laikų kape aptiko mumiją su neįprastu elementu – ant pilvo paguldytu papiruso fragmentu.
Laivų sąrašas iš antrosios knygos
Tekstą iššifravo tyrėja Leah Mascia, o Senovės Graikijos poetui priskyrė prof. Ignasi-Xavier Adiego. Pasirodė, kad tai – garsioji „Iliados“ antrosios knygos ištrauka, vadinamoji laivų apžvalga: epo fragmentas, kuriame išvardijamos prieš Troją susirinkusios graikų pajėgos. Tai vienas žinomiausių Vakarų literatūros pasažų.
Pats epas, sudarytas iš 24 knygų ir priskiriamas Homerui, datuojamas maždaug VIII a. pr. Kr. Jis pasakoja Trojos karo istoriją, daugiausia dėmesio skirdamas stipriausiam graikų karžygiui Achilui – jo rūstybei, kilnumui ir tragiškam likimui. Veiksmas rutuliojasi paskutiniaisiais karo metais, kai Achilas susipyksta su graikų vadu Agamemnonu; kūrinys nagrinėja puikybės, garbės, likimo ir mirtingumo temas.
Ar miręs žmogus buvo Homero gerbėjas?
Kaip rašo „The Independent“, tyrėjai nėra tikri, kodėl mumifikacijai buvo pasirinktas būtent šis graikų tekstas. Tačiau katalonų laikraščiui „ARA“ duotame interviu misijos vadovė Maite Mascort pateikia galimą atsakymą: velionis veikiausiai nebuvo ypatingas poemos mylėtojas – papirusas buvo panaudotas pakartotinai.
Tai ne pirmas kartas, kai randame sulankstytus ir užsandarintus graikų papirusus, įkomponuotus į mumiją, tačiau iki šiol jų turinys būdavo daugiausia magiškas.
Oksirinche nuo seno gyvavo įprotis balzamavimo metu naudoti jau aprašytus papiruso lapus kaip užpildą. „Papirusus dėdavo krūtinės ir dubens srityje, po apvalkalu, sulankstytus ir užsandarintus moliu, o juose paprastai būdavo magiški tekstai graikų kalba“, – „ARA“ pasakoja M.Mascort.
Iki šiol aptikti papirusai visada būdavo magiško ar apeiginio turinio – todėl literatūrinis radinys esąs tikroji staigmena. „Tai ne pirmas kartas, kai randame sulankstytus ir užsandarintus graikų papirusus, įkomponuotus į mumiją, tačiau iki šiol jų turinys būdavo daugiausia magiškas“, – pabrėžia prof. I.-X.Adiego, klasikinės romėnų ir semitų filologijos specialistas.
Jis priduria, kad nuo XIX a. pabaigos Oksirinche surasta milžiniškas kiekis graikiškų papirusų, tarp jų ir svarbių literatūrinių tekstų, tačiau literatūrinio papiruso būtent laidotuvių kontekste iki šiol niekas nebuvo aptikęs. Barselonos universiteto komanda Oksirinche dirba nuo 1992 m. Per tris dešimtmečius čia ištirta daugiau nei tūkstantis kapaviečių, apimančių ištisus istorijos klodus – nuo faraonų iki arabų laikų.
