Šį raštą pasirašė Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Mantas Tamošaitis, taip pat tokių leidinių kaip „Kinas“, „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „7 meno dienos“, „Nemunas“ ir kt. redaktoriai ir redaktorės.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Leidėjai teigia nesuprantantys tokio Medijų rėmimo fondo sprendimo sumažinti būtiną finansavimą. Priekaištai taip pat skrieja ir į kultūros ministro Šarūno Biručio, kurio sprendimu numatytos lėšos kultūros leidiniams buvo paskirstytos į kitą finansavimo programą.
-
Pradingimo fenomeną nagrinėjančiame lietuvių filme – sukeisti kūnai, mįslės ir nesueinantys galai
-
Dokumentinio kino režisierius Vytautas Puidokas: kai tampame bejėgiais, mūsų širdys atsiveria
-
Šimtmečius skaičiuojanti tradicija viename Lietuvos kaime: tai naktis, kai pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis
Gyvenimas viena koja
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Mantas Tamošaitis 15min teigė, kad šiuo pareiškimu leidinių redaktoriai pirmiausia siekia akcentuoti valstybės kultūros politikos nepastovumą ir nestabilumą. „Jaučiamės lyg kokios karštos bulvės, kurios yra kaskart vis svaidomos iš vienų rankų į kitas“, – teigė M.Tamošaitis.
Pasak jo, praėjusių metų pirmoji pusė daugeliui leidinių buvo be galo sunki, mat net pusę metų teko laukti finansavimo rezultatų ir paskirstytų rėmimo lėšų. Tuo tarpu šie metai daugeliui leidėjų sukėlė tikrą šoką.
„Neseniai įkurtas Medijų rėmimo fondas, kaip žadama, turėtų būti visos valstybės kultūros bei medijų strategiją formuojančiu fondu. Būtent todėl žiniasklaida buvo atribota nuo paraiškų teikimo Kultūros tarybai. Mums buvo sakoma nesijaudinti, o plėstis, steigti naujas darbo vietas, kurti ambicingesnius projektus, investuoti į geresnę spaudą ir kokybę. Tačiau sulaukus paskirto finansavimo šiems metams, leidėjai buvo nublokšti daugybę metų atgal“, – kalbėjo M.Tamošaitis.
Jis pabrėžė, kad skirtos lėšos kultūros leidiniams ne tik kad nepadengia prarasto Kultūros tarybos finansavimo, tačiau ir paskirta bendra suma konkretiems kultūros leidiniams šiemet yra mažesnė trečdaliu ar ketvirtadaliu.
Mums buvo sakoma nesijaudinti, o plėstis, steigti naujas darbo vietas, kurti ambicingesnius projektus, investuoti į geresnę spaudą ir kokybę. Tačiau sulaukus paskirto finansavimo šiems metams, leidėjai buvo nublokšti daugybę metų atgal.
Pasak M.Tamošaičio, žvelgiant į šių metų finansavimo paskirstymą, tampa neaiškūs Medijų rėmimo fondo prioritetai. Anot jo, net ir tie projektai, kurie ekspertų buvo įvertinti aukščiausiais balais sulaukė tik pusę paraiškose prašomo finansavimo.
„Tai yra visiškai nesuprantama situacija, turint galvoje, kad Medijų rėmimo fondas yra vienintelis kultūros leidinių finansavimo šaltinis, kuris, maža to, prisiima svarbiausio strateginio kultūros politikos vaidmens atlikėjo misiją“, – kalbėjo Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas.
Nesuprantamu žingsniu M.Tamošaitis įvardijo ir Fondo tarybos sprendimą, pasirašytą kultūros ministro Šarūno Biručio, dalį finansavimo nuimti nuo kultūros leidinių ir perskirstyti regioninei bei išeivijos žiniasklaidai.
Tokiu būdu, anot jo, buvo pažeistas pirminis sutarimas, kokiomis dalimis bus skirstomas Fondo finansavimas skirtingoms rėmimo programoms.
Šiemet Fondo strategija yra finansuoti daug projektų paskirstant mažesnį nei būtina oriam gyvenimui finansavimą.
Pasak M.Tamošaičio, liūdniausia šioje situacijoje yra tai, kad leidiniai, kurie per metus padarė didžiausią proveržį, investavo lėšas į kokybę ir augimą, po tokio Fondo sprendimo buvo tiesiog „sviesti veidu į betoną“.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas pabrėžė, kad šiemet Fondo strategija yra finansuoti daug projektų paskirstant mažesnį nei būtina oriam gyvenimui finansavimą.
„Deja, po pernai įvykusio trumpalaikio atsigavimo gavus finansavimą ir įgavus vilties, kad situacija kultūros žiniasklaidoje gali keistis, šiemet tenka pripažinti, kad situacija vėl mus sviedžia atgal į gyvenimą viena koja“, – kalbėjo M.Tamošaitis.
Simonas Kairys: „Pasitikėjimo beliks trupinėliai“
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys savo feisbuko paskyroje pakomentavo šią situaciją negailėdamas kritikos žodžių dabartiniam ministrui Š.Biručiui.
„Makabriškai skamba, kai kultūros ministras Š.Birutis iš visų Medijų rėmimo fondo sričių nurėžia lėšas būtent kultūros periodiniams leidiniams. Dar makabriškiau, kai kultūros leidinių atstovams ministras pasako, kad jūsų veikla gi tik hobis. Galit ir iš pilietiškumo paskatų dirbt.
Kas keisčiausia, ministras krapštosi kelių šimtų tūkstančių eurų sumose, o dar neseniai kalbėjo, kad Kultūros ministerijai prašys milijardo. Jau nebekalbu apie visas minkštosios galios ir pilietiškumo stiprinimo deklaracijas, kuriomis ministras taip didžiuojasi“, – rašo S.Kairys.
Jis pripažįsta, kad nors įkurti Medijų rėmimo fondą nebuvo lengva, daug dalykų pavyko pasiekti parodžius, jog galima pasitikėti valstybe. Tačiau, S.Kairio teigimu, „po tokių žingsnių to pasitikėjimo beliks trupinėliai“.
„Atvirai kalbant, aš nesuprantu socialdemokratų pasirinkimo tokiam asmeniui patikėti Kultūros ministeriją, nes akivaizdu – tai keisčiausiai veikiantis ministras visoje Vyriausybėje“, – rašo S.Kairys.
„Klausimas išspręstas pačiu racionaliausiu ir optimaliausiu būdu“
Kultūros ministro patarėja Ramunė Vaičiulytė 15min pateiktame atsakyme teigia, kad Medijų rėmimo fondo finansavimo skirstymas paremtas savitvarkos principu ir yra depolitizuotas, vadinasi, sprendimus dėl finansavimo paskirstymo priima ne ministras ar ministerija, o Fondo taryba, remdamasi ekspertų išvadomis. Tuo tarpu Tarybos sprendimas buvo priimtas pagal taisyklių nuostatas ir pateiktas tvirtinti ministrui.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad ministras, gavęs Kultūros periodinių leidinių asociacijos kreipimąsi, prašė Medijų rėmimo fondo tarybos papildomai įvertinti argumentus ir peržiūrėti savo sprendimą.
Šiuo sprendimu nebuvo keičiamas finansavimo paskirstymas (proporcijos) tarp atskirų programų būsimiems konkursams ir taikytinas tik konkretaus konkurso rezultatams.
R.Vaičiulytės teigimu, atsižvelgdama į Kultūros ministerijos raštą, savitvarkos principu veikianti Medijų rėmimo fondo taryba pakartotinai peržiūrėjo projektų paraiškas ir patikslino savo sprendimą – Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programai finansuoti pasiūlė skirti papildomai 31 851 eur.
„Taryba atkreipė dėmesį, kad kultūros žiniasklaidos veiklai, t. y. darbo užmokesčiui ir leidybai, šiuo metu yra numatomas pilnas (100 proc.) finansavimas pagal Kultūros periodinių leidinių veiklos finansavimo sąlygose nustatytą formulę, pasiūlytą pačios kultūros žiniasklaidos atstovų. Kadangi veiklos finansavimo programos dalyje yra nedidelis skaičius leidinių, o numatyta finansavimo suma nemaža, dalį veiklai skirto finansavimo nuspęsta skirti kitoms tos pačios programos dalims, o dalį perkelti į kitas Medijų rėmimo fondo administruojamas programas. Palyginimui, finansavimo intensyvumas regioninės žiniasklaidos veiklai – 67,35 proc., o tautinių mažumų žiniasklaidos veiklai – 16,98 proc.“, – atsiųstame atsakyme teigia kultūros ministro Š.Biručio patarėja.
Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo sprendimu nebuvo keičiamas finansavimo paskirstymas (proporcijos) tarp atskirų programų būsimiems konkursams ir taikytinas tik konkretaus konkurso rezultatams.
Pasak R.Vaičiulytės, šiuo atveju klausimas išspręstas pačiu racionaliausiu ir optimaliausiu būdu. „Priešingu atveju – ministrui nepritarus Medijų rėmimo fondo tarybos siūlymui – turėtume mažiausiai dvi neigiamas pasekmes: nepatvirtintus konkurso rezultatų būtų dar labiau uždelstas finansavimo sutarčių pasirašymas su žiniasklaidos organizacijomis, politine galia priimtas sprendimas menkintų savitvarkos elementą“, – teigė ji.
Įvertinusi šią situaciją, Kultūros ministerija susitikime su Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininku ir fondo tarybos atstovais pasiūlė teikti pastabas dėl anksčiau nustatyto Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių 16 punkto nuostatų tikslinimo, detalizuojant aplinkybes, kai finansavimas perkeliamas iš vienos programos į kitą.
