Dėl dalyvavimo 1830–1831 m. sukilime carinė Rusija iš šio dailininko šeimos atėmė dvarą, ir N.Orda išvyko į Prancūziją. Paryžiuje jis išgarsėjo kaip pianistas ir kompozitorius, N. Ordą globojo Ferencas Listas, o muzikos mokė Frederikas Šopenas. Šis kūrėjas buvo ir poeto Adomo Mickevičiaus draugas, jo talentu žavėjosi kompozitorius Stanislovas Moniuška.
Kai N.Ordai buvo leista grįžti į tėvynę, tėvų dvarą teko nuomotis, o po 1863–1864 m. sukilimo atėmė net ir teisę nuomotis. Nuo to laiko N. Orda keliavo per buvusias Abiejų Tautų Respublikos teritorijas ir fiksavo išlikusį paveldą.
-
„Kino fabrikas“ sovietmečiu: keisti cenzorių klausimai ir filmas, už kurį sau neatleido Žalakevičius
-
Vyriškas „Seksas ir miestas“, pigūs juokeliai ir intymūs Degutytės laiškai – Queer atspindžiai Lietuvos kultūroje
-
Vilniaus kavinių „bermudų trikampis“, arba Kaip sovietmečiu bohema slėpėsi nuo ideologijos gniaužtų
-
„Aš tik mėgėjas“: olandas, kuris po 80 metų atskleidė nacių nusikaltimą
Jis aktyviai telkė nuo politinių persekiojimų iš Rusijos pasitraukusius asmenis, užsiėmė publicistine veikla, rašė straipsnius, eilėraščius ir poemas. Vis dėlto vertingiausia ir gausiausia N. Ordos meninio palikimo dalis yra piešiniai ir akvarelės – jos pristatomos šioje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Krokuvos nacionalinio muziejaus parodoje.
Priverstas keliauti iš vienos vietos į kitą N.Orda per paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius sukūrė neįkainojamą akvarelių ir piešinių rinkinį, kuriame užfiksuoti nykstantys Lietuvos valstybingumo ir didybės ženklai liudijo tiek nepaprastai didelį norą šitai išsaugoti, tiek asmeninį menininko santykį su savuoju kraštu, jo istorija, kultūra ir tikėjimu. Parodoje „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“ eksponuojama per 200 kūrinių, su meistrišku tikslumu vaizduojančių buvusios valstybės paveldą. Akvarelėse užfiksuotos pilys, rūmai ir dvarai dažniausiai priklausė giminėms, kurios kovojo už Lietuvos valstybingumą, tačiau po carinės Rusijos represijų pastatai buvo atimti ir nyko.
Visą N.Ordos dailės palikimą sudaro kiek daugiau nei tūkstantis akvarelių, piešinių ir eskizų. Krokuvos nacionaliniam muziejui šeima padovanojo didžiąją dalį N. Ordos kūrinių – čia saugomi net 989 šio menininko darbai, ir beveik 70 procentų sukauptų kūrinių atspindi būtent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros ir kraštovaizdžio peizažus.
Spalvinga N.Ordos asmenybė įkūnija valstybingumą praradusios Lietuvos gyventojo, intelektualo dilemas: visų vadinamas lietuviu, tačiau vargiai mokėjo lietuviškai; dėl dalyvavimo antirusiškose jaunimo organizacijose buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto ir negalėjo siekti aukštojo mokslo, bet būdamas itin smalsus toliau tęsė mokslinę veiklą, parašė lenkų kalbos gramatiką, traktatą apie muzikos komponavimą.
Parodos organizatoriai – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Krokuvos nacionalinis muziejus. Parodos idėjos autoriai – prof. habil. dr. Andrzejus Szczerskis, dr. Vydas Dolinskas. Parodos koncepciją ir ekspozicijos planą sukūrė kuratoriai Ignas Račickas, Marijus Uzorka, Urszula Kozakowska-Zaucha, dr. Kinga Migalska.
