Popiežiaus Julijus II užsakymu 1508−1524 m. laikotarpiu garsus to meto dailininkas Rafaelio Santi (1483−1520) su pagalbininkais dekoravo net keturias patalpas, esančias oficialioje popiežiaus rezidencijoje Vatikano Apaštalų rūmuose.
Kai kurios iš čia nutapytų freskų − „Atėnų mokykla“, „Parnasas“, „Mišios Bolsenoje“ − laikomos vienais garsiausių Renesanso dailės kūrinių.
Iš kitų patalpų Konstantino salė išskiria savo dydžiu – būtent todėl jos restauracija užtruko ilgiausiai. Tiesa, čia esančios freskos – ne Rafaelio, bet jo mokinių rankų darbas. Garsusis dailininkas spėjo parengti kelių freskų eskizus, tačiau nesulaukęs šio kambario darbų pradžios mirė.
Kaip skelbia žiniasklaida, dešimtmetį trukę restauravimo darbai atskleidė naują freskų tapybos techniką, kurią anuomet naudojo Rafaelio mokiniai: aliejiniais dažais buvo tapoma tiesiai ant sienos.
Visi keturi Rafaelio kambariai buvo suprojektuoti kaip popiežiaus Julijaus II (1503-1513) apartamentai. Šiam popiežiui mirus, jo darbus pratęsė popiežius Leonas X.
