Vasario 19 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje, duetas pristatys herojišką šokio spektaklį "(g)round zero". Kalbamės su šokėjais apie kūrybinį procesą, Michaelą Jacksoną, „Rocky Balboa“ ir kitus vaikystės herojus.
- Projekte (g)roud zero apjungiate šiuolaikinį ir gatvės šokius. Koks šių skirtingų šokio stilių santykis judviejų spektaklyje? Jie konkuruoja ir kovoja, kaip spektaklio herojai, ar eina iš vien ieškodami bendros raiškos?
- M. Pinigis: Esame skirtingų šokio stilių atstovai, tačiau, kai drauge pradėjome statyti spektaklį, nenorėjome vienas prieš kitą kovoti, konkuruoti ar bandyti parodyti stipriąsias savo puses, skirtingose stilistikose. Norėjome vienas iš kito mokytis ir dalintis patirtimi. Mūsų kūnų mechanika skirtinga, todėl kiekvienas turėjome ko pasimokyti iš kito. Ieškojome bendros raiškos, tačiau nebandėme vienas iš kito perimti stilistinių judesio ypatybių. Tam paparasčiausiai nebūtų užtekę laiko. Vis dėlto, mūsų galimybės labai išsiplėtė, nes vienas galėjo tai, ko negalėjo kitas.
- Esate sakę, kad jums svarbiausias kūrybos procesas, o ne rezultatas, nes jo metu keliate vienas kitam įvairius kūrybinius įšūkius. Kokie jie ir ar kūrybinis procesas mėginant apjungti du skirtingus šokio stilius nebuvo pernelyg sudėtingas?
- M. Pinigis: Spektaklyje kalbame apie pokyčius, savojo „aš“ paieškas, atksleidimą ir keitimą. Pati tema reikalauja didelio dėmesio procesui ir sąžiningumo sau.
Spektaklyje kalbame apie pokyčius, savojo „aš“ paieškas, atksleidimą ir keitimą.
Pačioje pradžioje bandėme suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų juda ir kaip galime vienas kitam padėti. Stebėjome, kaip mums sekasi vienam iš kito perimti tam tikras idėjas ar judesius. Toks buvo pirmasis etapas. Vėliau iškėlėme sau iššūkį – judėjimą perkelti į idėjinį lygmenį. Šis, antrasis, etapas truko gan ilgai, nes mūsų darbo etika ir tam tikrų dalykų supratimas skiriasi.
Žinoma, rezultatas mums buvo ne mažiau svarbus, nes spektaklį kūrėme žmonėms. Negana to, esame maksimalistai, viską norėjome daryti labai profesonaliai. Tik dabar, jau parodžius spektaklį kelis kartus, aš iš tiesų pradedu suprasti spektaklio esmę ir ką su juo turime daryti toliau. Sutinku su profesionalų ir kolegų, mačiusių spektaklį, nuomone, kad jame pritrūko mūsų su Mariumi. Žiūrovai matė mūsų kuriamus herojus, tačiau jiems norėjosi matyti mus, tikrus žmones. Spektaklis turi labai aiškią, stiprią, dinamišką formą, tačiau dabar atėjo metas savimi užpildyti turinį. Tai nelengvas uždavinys, nes mes, žmonės, dažnai linkę daug ką pasilaikyti sau. Todėl ir kiti mus dažnai mato tarsi per stiklą. Atkleisti save scenoje – daug pastangų reikalaujantis darbas, kurį mes su Mariumi dar tik pradedame. Spektaklis taps geru ir pilnaverčiu tada, kai mums pavyks tą įgyvendinti. Dabar, tai pagrindinis mūsų iššūkis.
- Spektaklio atspirtimi tapo skirtingi judviejų vaikystės herojai, muzikantai, veiksmo filmų personažai, sportininkai. Kaip vaikystėje garbinti herojai jus įkvėpia šiandieną?
- M. Paplauskas: Neabejotinai požiūris į vaikystės herojus šiandieną yra kiek kitoks, nes žvelgiame į juos suaugusių žmonių akimis. Būdami vaikais, mes mėgdžiodavome savo herojus, sekdavome jais ir taip po truputį jie mus formavo. Žinoma, mes netapome Briusais Ly ar Džimais Henriksais, tačiau būtent jie suformavo mūsų požiūrį į tam tikrus dalykus, skonį filmams, judesiams ir menui.
- M. Pinigis: Man, kaip asmenybei, svarbi motyvacija, tačiau aplinkoje tos motyvacijos ir jos įkvėpiančių žmonių ne tiek jau daug. Todėl nuolatos prisimenu kokį filmą ar frazę, kuri mane įkvėpia. Nepalaikau lėkšto, pigaus humoro, todėl ir mūsų spektaklyje vaizduojami herojai turi visai kitą misiją. Lietuvoje mums labai trūksta motyvuojančių spektaklių. O motyvacija gali būti pati įvairiausia. Ją mes ir stengėmės sukurti spektaklyje vaizduojamų herojų pagalba.
Šiuo spektakliu norėjome paskatinti jaunus žmones nebijoti rizikuoti, išdrįsti žengti pirmyn.
Nuo pat pradžių spektaklį skyrėme Kaunui ir jaunimui. Manau, kad jauni žmonės – esminis progreso variklis, neleidžiantis visuomenei sustoti. Todėl ir šiuo spektakliu norėjome paskatinti jaunus žmones nebijoti rizikuoti, išdrįsti žengti pirmyn. Mūsų pasirinkti herojai, nors ir nebe šios kartos atstovai, visuomet siekia savo tikslo, o tai universalus, nekintantis dalykas, visai kaip Sizifo mitas, kurį žino visi. Mes norėjome sukurti kažką panašaus, tapti lietuviškais herojais, energija užkrečiančiais personažais. Gyvename visuomenėje, kurioje labai daug netikrumo, daugelis bijo rizikuoti, ypatigai vyresni žmonės, kurie mano, kad jau per vėlu savo gyvenime kažką keisti. Tai ir buvo viena iš spektaklio misijų – įkvėpti žmonėms norą imtis pokyčių ir iššūkių.
- Spektaklyje naudojatės skirtingais vaikystės herojų įvaizdžiais šiek tiek juos pajuokdami, tačiau po tuo slepaisi kur kas gilesnė idėja. Kokia ji?
- M. Pinigis: Nenorėjome pasišaipyti iš mūsų vaizduojamų herojų. Kiekvienas laikmetis turi savo realybę. Mūsų pasirinkti herojai savo laiku buvo savotiški revoliucionieriai. Norėjosi juos suvesti į harmoningą visumą, kad galėtume pamatyti juos kitokioje šviesoje. Vis dar dirbame mėgindami labiau juos išryškinti. Norėtusi išgirsti žiūrovų pamąstymus apie mūsų kuriamus personažus. Galbūt spektaklyje galėtume panaudoti ir jų vaizduotėje gimusius įvaizdžius.
Kitą vertus, spektaklyje pašiepiame ne visus herojus. Kai kurie iš jų atspindi mus šokti įkvėpusias asmenybes. Kadaise mane labai įkvėpė Michael Jackson’as. Nors dabar nesistengiu būti į jį panašus, spektaklyje yra viena scena, kurioje aš šoku būtent taip, kai tai darė Michael Jackson’as. Dabar pradedu mąstyti, kad ta scena nebuvo iki galo išpildyta, nes anksčiau nebuvau sau atsakęs į klausimą, koks iš tiesų Michael Jackson’o vaidmuo mano gyvenime. Tačiau būtent nuo jo prasidėjo mano meilė šokiui. Man artima jo skleidžiama energija, suprantu, ką jis daro. Michael Jackson’o įvaizdis – priemonė leidžianti sugrįžti į savo, kaip šokėjo, ištakas. Vasarį, kai ir vėl pradėsime rodyti spektaklį, žiūrovai pamatys jau kiek pakitusią mano Michael Jackson’o sceną. Tikiuos, kad pavyks ja perteikti savo, kaip šokėjo, evoliuciją.
- Nors judesys dažnai laikomas universalia kalba, suprantama kiekvienam, tačiau kiekvienas ją gali interpretuoti savaip. Ką norėtumėte, kad iš (g)round zero spektaklio išsineštų jūsų žiūrovas?
Išsikėlėm sau didelius judėjimo tikslus, nes norėjome išmėginti save ir pamatyti mūsų pasirinktus personažus šnekančius judesio kalba.
- M. Pinigis: Išsikėlėm sau didelius judėjimo tikslus, nes norėjome išmėginti save ir pamatyti mūsų pasirinktus personažus šnekančius judesio kalba. Lietuvoje daug idėjiškai stiprių šokio spektaklių, tačiau judesiai juose dažnai nėra labai sudėtingi. Žinoma, to ne visada ir reikia, bet mums judesys buvo itin svarbus. Norėjosi įrodyti, kad ir Lietuvoje yra profesonalių, aukšto lygio šokėjų.
- M. Paplauskas: Aš norėjau, kad žiūrovas išsineštų didelį energijos pliūpsį. Nors pasiruošimo spektakliui procese koncentruojamės į save, spektaklio metu išdaliname save su kaupu. Norėjosi, kad žiūrovas iš spektaklio išeitų su kuo geresnėmis emocijomis.
- Daug kalbate apie spekataklyje įamžintus tam tikrus jūsų pakyčius, savęs paieškas, kurias pradėjote, kaip patys teigiate, nuo absoliutaus nulio. Ar pavyko tai padaryti? Kokioje būsenoje jūsų vidiniai kūrėjai dabar?
- M. Paplauskas: Paieškas pradėti pavyko, tačiau mūsų vidiniai kūrėjai, kaip ir pats spektaklis, vis dar progresuoja. Atradę harmoniją liautumėmės tobulėję. Tačiau jau dabar esame keliais žingsneliais toliau nei buvome kūrybinio proceso pradžioje. Tikiu, kad ateityje dar stipriau tobulėsime, nesinorėtų manyti, kad padaryta viskas, kad galėjo būti padaryta. Ieškosime savęs ir kursime toliau. Harmonija šiuo atveju prilygsta amerikietiškiems kalneliams – niekada nėra baigtinė.
- M. Pinigis: Kelis kartus jau rodytame spektaklyje bandėme save sukonstruoti nuo nulio ir dabar suprantame, kad tai tik ilgos kelionės pradžia, peržengianti net ir paties spektaklio ribas. Mūsų vaikystės herojai padeda savyje atrasti naujų spalvų ir įkvėpia nuolatiniams pokyčiams, todėl ir pats spektaklis tarsi pasmerktas nuolatiniam tobulėjimui.
Tikimės, kad Vilniuje apsilankys ne tik jo dar nematę žmonės, bet ir tie, kurie jau buvo su mumis lapkritį. Pažadame pokyčius!
bilietus platina: www.tiketa.lt
