Spektaklis rugpjūčio 5–31 dienomis rodomas Edinburgo festivalio „Fringe“ programoje, „Pleasance Courtyard“ teatre. „A Pebble in the Road“ I.Dapkūnaitė ne tik vaidina, bet ir yra viena iš kūrinio autorių, o režisieriumi tapo Simonas Stokesas.
Kaip rašo „British Theatre Guide“ kritikas Donaldas C.Stewartas, spektaklis – tai autobiografinis pasakojimas apie gyvenimą Lietuvoje, apimantis laikotarpį nuo XIX amžiaus pabaigos iki I.Dapkūnaitės vaikystės sovietinės okupacijos metais.
„Tai priminimas apie tai, ką Lietuvai teko išgyventi“, – spektaklį apibendrina kritikas.
Nuo šeimos namų iki Lietuvos istorijos
Pasak „British Theatre Guide“, spektaklis prasideda nuo I.Dapkūnaitės šeimos namų atkūrimo scenoje. Iš šios asmeninės erdvės aktorė pereina prie platesnės Lietuvos istorijos – šalies, kurios teritorija skirtingais laikotarpiais driekėsi nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros.
Tai priminimas apie tai, ką Lietuvai teko išgyventi.
Spektaklyje paliečiami įvairūs Lietuvos istorijos lūžiai: šalies santykiai su Lenkija ir Rusija, sovietinė okupacija, Vokietijos invazija, nepriklausomybės laikotarpiai ir pasipriešinimas okupacijoms. Tačiau visa tai pasakojama ne kaip istorijos vadovėlis, o per pačios aktorės šeimos likimą.
C.Stewartas išskiria istorijas apie partizanus, kuriuos nužudė vokiečiai, I.Dapkūnaitės tėvą, tapusį sovietinės diplomatinės tarnybos dalimi, ir šeimos gyvenimą.
Viena iš spektaklyje pasakojamų istorijų susijusi ir su jos vaikyste užsienyje – dėl tėvo darbo diplomatinėje tarnyboje ji negalėjo tęsti mokslų Šri Lankoje, kur šeima buvo išvykusi.
Svarbią vietą spektaklyje užima šeimos valgiai. Kritikas pastebi, kad gausūs stalai čia tampa ne tik maisto, bet ir ryšio simboliu: žiūrovas esą ima ilgėtis ne tiek paties maisto, kiek artumo ir bendrystės.
„Asmeniška ir universalu“
„British Theatre Guide“ apžvalgoje ypač giriama I.Dapkūnaitės vaidyba. C.Stewartas rašo, kad aktorė „vaidina puikiai“, o jos patirtis scenoje leidžia tylai tapti svarbia istorijos dalimi.
Kritiko vertinimu, spektaklio scenarijus yra daugiasluoksnis, o jame pasakojama istorija atskleidžia žmogaus atsparumą istorijos tėkmei. „Tai asmeniška ir universalu“, – rašo jis.
C.Stewartas taip pat atkreipia dėmesį į minimalistinę spektaklio scenografiją. Scenoje esanti viena kėdė, jo teigimu, netampa apribojimu – priešingai, leidžia aktorei užpildyti visą erdvę savo pasakojimu ir vaidyba. Skirtingos, tematiškai susijusios istorijos, pasak kritiko, pasakojamos santūriai, tačiau būtent dėl to spektaklis tampa paveikus.
„A Pebble in the Road“ pabaigoje dėmesys krypsta į tris moterų kartas, kurių gyvenimus formavo karas, priverstinis išsiskyrimas, meilė, juokas ir atsparumas.
C.Stewartas šias istorijas vadina liudijimu apie visą tautą – per asmeninį pasakojimą, kuriame gali atpažinti save ir platesnė auditorija.
„British Theatre Guide“ apžvalgą parašęs Donaldas C.Stewartas taip pat prisimena savo apsilankymą Vilniuje ir žmones, išėjusius iš sovietinės sistemos bei tikėjusius nauju šalies gyvenimo etapu. Jo teigimu, I.Dapkūnaitės spektaklis būtent ir primena apie tą istorinį lūžį – laiką, kai lietuviai suprato, kad nuo jų pačių priklauso, kokį naują istorijos skyrių parašys.
Ingeborga Dapkūnaitė – viena tarptautiškiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių
1963 metais Vilniuje gimusi Ingeborga Dapkūnaitė – viena tarptautiškiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. 1985 metais ji baigė Lietuvos konservatoriją, Jono Vaitkaus kursą, vėliau dirbo Kauno dramos ir Vilniaus jaunimo teatruose.
I.Dapkūnaitė karjerą kūrė ne tik Lietuvoje. Nuo 1992 metų ji vaidino Didžiosios Britanijos, JAV, Austrijos ir kitų šalių teatruose. Tarp jos sceninių vaidmenų – darbai su tokiais režisieriais kaip Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius ir Johnas Malkovichius.
Tarptautinį žinomumą aktorei padėjo pelnyti ir kinas. Ji vaidino filmuose „Pamaskvio vakarai“, „Saulės nualinti“, „Misija: neįmanoma“, „Septyneri metai Tibete“ bei kituose tarptautiniuose projektuose. Už vaidmenį filme „Pamaskvio vakarai“ I.Dapkūnaitė buvo apdovanota Rusijos kino apdovanojimu „Nika“ kaip geriausia metų aktorė.
„A Pebble in the Road“ jai tapo galimybe tarptautinei auditorijai papasakoti ne išgalvotą istoriją, o tą Lietuvos praeitį, kurią pati aktorė paveldėjo per savo šeimą.
Pasak „British Theatre Guide“, trijų moterų kartų istorija šiame spektaklyje tampa platesniu pasakojimu apie tautą, išgyvenusią karą, okupacijas, netektis ir priverstinį išsiskyrimą, tačiau išsaugojusią atsparumą, meilę ir gebėjimą kurti naują savo istorijos skyrių.

