Sekite 15min Google
Nemokami pokalbiai ir spektaklių peržiūros tęsis visą savaitgalį.
Dvidešimtmetį „Vilnius City Opera“ pasitinka atverdama savo istoriją visam miestui. Keturis vakarus Rotušės aikštėje rodomi LRT archyvuose išsaugoti „bohemiečių“ spektakliai. Didžiulis ekranas, kokybiškas garsas ir susitikimai su kūrėjais leidžia ne tik prisiminti matytus pastatymus, bet ir atrasti juos pirmą kartą.
Ši šventė skirta ne vien ištikimiems operos gerbėjams. Organizatoriai ypač kviečia tuos, kurie vis dar laukia tinkamos progos susipažinti su opera: atsivesti draugus, artimuosius ar tiesiog užsukti pasivaikščiojimo po senamiestį metu. Šįkart nereikia nei bilieto, nei ypatingo pasiruošimo – tik smalsumo ir šiltesnio drabužio.
Šiandien – pokalbis apie Vilnių ir jausmus, kuriems nėra paprastų atsakymų
Rugsėjo 18 d. 19 val. prasidės diskusija „Miestas kaip scena: kokių kultūrinių ritualų reikia Vilniui?“ Joje dalyvaus muzikantas ir dainų autorius Andrius Mamontovas, kultūros komunikacijos specialistė ir reklamos kūrybininkė Stefanija Jokštytė bei „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė,. Pokalbį moderuos radijo ir televizijos laidų vedėjas Richardas Jonaitis.
Kada renginys tampa miesto tradicija? Kas paskatina žmones kasmet sugrįžti į tą pačią aikštę, koncertą ar festivalį? Šiuos klausimus aptarti simboliška būtent ten, kur miesto aikštė keliems vakarams tampa operos sale.
20 val. didžiajame ekrane bus rodomas Jules’io Massenet „Verteris“. Prieš peržiūrą kūrinį pristatys teatro kritikė Sigita Ivaškaitė.
Jaunas poetas Verteris įsimyli Šarlotę, tačiau ji mirštančiai motinai yra pažadėjusi ištekėti už kito. Jausmai abipusiai, bet tarp dviejų žmonių atsistoja pareiga, duotas žodis ir visuomenės lūkesčiai. Pagal romaną „Jaunojo Verterio kančios“ sukurta opera klausia: ką daryti, kai gyvenimas, kurį privalai gyventi, nesutampa su tuo, kurio trokšti?
2008 metais pristatytas Dalios Ibelhauptaitės „Verteris“ išsiskyrė iš ankstesnių, didelio mastelio „bohemiečių“ darbų. Čia svarbiausia tapo ne išorinis reginys, o žmogaus vidinė drama. Už pagrindinį vaidmenį Edgaras Montvidas pelnė „Auksinį scenos kryžių“, o Šarlotę šiame pastatyme kūrė Liora Grodnikaitė, vėliau – Asmik Grigorian.
Santūri Jono Morrellio scenografija, subtilios Peterio Mumfordo šviesos ir Juozo Statkevičiaus kostiumai, kurių pilkuose tonuose slypi įmantrios detalės, karpiniai ir tekstūros, leidžia dar ryškiau atsiskleisti veikėjų jausmams. Tai kitoks operos įspūdis: ne dekoracijų gausa, o žvilgsnis, balsas ir tarp dviejų žmonių auganti įtampa.
Šeštadienį – mecenystės užkulisiai ir makabriškas „Svynio Todo“ pasaulis
Rugsėjo 19 d. 18 val. vyks diskusija „Mecenystės užkulisiai: kodėl verslui reikia meno?“ Joje susitiks verslininkas, kultūros mecenatas Tomas Kučinskas ir radijo stotis valdančių įmonių „M1“ ir „Ultra Vires“ vadovė Gabrielė Burbienė bei režisierė ir prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė. Pokalbį moderuos komunikacijos konsultantas Kristinas Taukačikas.
19 val. žiūrovų lauks Stepheno Sondheimo „Svynis Todas – demonas kirpėjas“. Prieš peržiūrą miuziklą pristatys muzikologas Julijus Grickevičius.
Neteisingai nuteistas kirpėjas sugrįžta į Londoną ir nusprendžia atkeršyti jo gyvenimą sugriovusiam teisėjui. O šalia įsikūrusi pyragų kepėja Misis Lovet jo keršte įžvelgia makabrišką verslo galimybę. Taip prasideda istorija, kurioje siaubas susitinka su juoduoju humoru, o už patrauklios pyragų iškabos slypi tai, apie ką klientams geriau nežinoti.
VCO pastatymas pareikalavo beveik akrobatinio atlikėjų tikslumo: greitakalbės, dainavimas ir kiekvienas judesys turėjo susijungti į sekundžių tikslumu veikiantį teatrą. Asmik Grigorian už Misis Lovet vaidmenį pelnė „Auksinį scenos kryžių“, o sudėtingas Dicko Birdo dekoracijų permainas valdė dešimties technikų ir spektaklio vadovų komanda. Juozo Statkevičiaus kostiumai buvo apgalvoti iki paskutinės sagos ir net specialiai iškarpytų „kandžių išėstų“ skylių. Tai spektaklis, kuriame kruopščiai surežisuotas net chaosas.
Sekmadienį – Vilniaus traukos jėga ir Verdi aistrų drama
Rugsėjo 20 d. 18 val. žiūrovai kviečiami į diskusiją „Kiek galinga Vilniaus traukos jėga? Kiek mūsų sostinė pajėgi konkuruoti dėl talentų Europoje ir pasaulyje?“
Joje dalyvaus „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas, „Civitta“ partnerė, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Gaudiešienė ir Vilniaus siesto savivaldybės atstovas. Pokalbį moderuos žurnalistas, rašytojas ir televizijos laidų autorius Rytis Zemkauskas.
19 val. keturių vakarų maratoną užbaigs Giuseppe Verdi „Trubadūras“, kurį prieš peržiūrą taip pat pristatys muzikologas Julijus Grickevičius.
Du priešininkai – grafas di Luna ir trubadūras Manrikas – myli tą pačią moterį, Leonorą. Tačiau jų kovą lemia ne vien pavydas: praeityje slypi šeimos paslaptis, o Manriką užauginusi Azučena nešiojasi skaudžią keršto istoriją. Meilė, karas ir nežinoma kilmė susipina į dramą, kurios atomazgos iš anksto atskleisti nesinori.
Šiame D.Ibelhauptaitės pastatyme Verdi muzikos jėga susitiko su Marijaus Jacovskio Islandijos kalnų įkvėpta scenografija, Jono Morrellio kostiumais ir Eugenijaus Sabaliausko šviesomis. Šalta, monumentali erdvė tapo priešprieša scenoje kunkuliuojančioms aistroms. Leonoros vaidmuo žymėjo ir svarbų Asmik Grigorian žingsnį į didžiąsias Verdi partijas: jos herojė iš laisvos svajoklės virto kovotoja, kurios kostiume vis daugėjo šarvų.
Trys likę vakarai – trys labai skirtingi teatro pasauliai: intymi meilės drama, tamsus ir šmaikštus miuziklas bei didžiulė Verdi aistrų istorija. Organizatoriai kviečia pasirinkti savąjį arba patirti visus tris – kartu su draugais, artimaisiais ir visu miestu.
Visos diskusijos, kūrinių pristatymai ir spektaklių įrašų peržiūros vyksta Vilniaus Rotušės aikštėje. Įėjimas nemokamas, sėdimų vietų skaičius ribotas, todėl verta atvykti anksčiau.
