Sekite 15min Google
Dabartiniame profesionaliame balete iš artistų reikalaujama labai daug: šokėjui reikia gebėti persiorientuoti iš klasikinio repertuaro į šiuolaikinį, iš vieno choreografinio stiliaus – į visiškai kitą. Trupė ne tik kelia aukštus meninius reikalavimus artistams, bet ir stengiasi suteikti šiuolaikines priemones, kurios padėtų jiems tuos reikalavimus atlaikyti.
Mokosi iš tarptautinės patirties
LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina teigia, kad pasaulyje esama labai toli sveikatos ir sporto mokslo integravimo srityje pažengusių baleto trupių – tai Karališkasis baletas, Australijos baletas, Nyderlandų nacionalinis baletas.
„Tarp baleto profesionalų vyksta vis aktyvesnis žinių ir patirties apsikeitimas. Mes pernai taip pat organizavome baleto simpoziumą, kuriame savo patirtimi dalijosi iš Londono atvykęs Karališkojo baleto trupės fizioterapeutas Shane’as Kelly. Vienas svarbiausių išgirstų dalykų buvo tai, kad panašios sistemos sukūrimas yra ilgas procesas. Tačiau turime galimybę mokytis iš jau sukauptos tarptautinės patirties – matyti, kas veikia, kas neveikia, stebėti naujas tendencijas, protokolus ir duomenis.
Ir vis dėlto baletas pirmiausiai yra menas. Todėl man atrodė svarbu ne tiesiog nukopijuoti vieną kažkur užsienyje naudojamą sistemą – svarbiausia buvo čia rasti specialistus, gebančius sporto mokslo principus ne mechaniškai perkelti į baletą, o pritaikyti juos mūsų profesijos reikalavimams ir kiekvienam individualiam artistui. Testavimą ir fizinio pasirengimo sistemą vykdome bendradarbiaudami su „Jusis Training” specialistų komanda. Jų darbo principai paremti šiuolaikiniu sporto mokslu ir aukšto meistriškumo bei olimpinio lygio atletų rengimo patirtimi“, – pasakoja J.Dronina.
Geriausia trauma – ta, kurios pavyksta išvengti
Žymus lengvosios atletikos treneris, sporto klubo „Jusis Training“ įkūrėjas ir vadovas Mantas Jusis teigia, kad baleto artistų testavimas nėra tik skaičiai lentelėje – tai individualus kūno žemėlapis, parodantis, kur žmogus yra šiandien ir kur jam verta judėti toliau.
„Testavimas padeda pamatyti ne tik stipriąsias vietas, bet ir rizikos zonas. Vienam šokėjui reikės daugiau jėgos, kitam sausgyslių standumo, trečiam stabilumo, ketvirtam geresnio atsistatymo. Iš šalies du artistai gali atrodyti panašiai, bet jų kūnai gali spręsti visiškai skirtingas problemas.
Dažnai sakau, kad kūnas nemeluoja. Dalis traumų neatsiranda iš niekur. Jas galima numanyti iš pasikartojančių signalų: asimetrijų, prasto nusileidimo, sumažėjusio stabilumo, nuolatinio nuovargio ar skausmo. Žinoma, visų traumų nuspėti neįmanoma – dalis jų būna atsitiktinės, bet labai daug rizikų galima pastebėti anksčiau ir laiku imtis veiksmų.
Šokėjo kūnas – kaip brangus instrumentas. Jį galima naudoti labai intensyviai, bet būtina derinti ir prižiūrėti. Turėjome situacijų, kai rekomendavome sustoti, nors šokėjui tai buvo labai sunku. Praleisti kelias savaites ir kelis pasirodymus skaudu, bet vis tiek geriau, negu vėliau dėl rimtesnės traumos iškristi keliems mėnesiams. Man geriausia trauma yra ta, kurios pavyksta išvengti. Testavimas tam ir reikalingas“, – pabrėžia treneris M.Jusis.
Baleto artistas – ir atletas, ir menininkas
LNOBT baleto meno vadovė J.Dronina akcentuoja, kad testavimo tikslas nėra lyginti artistus tarpusavyje ar sudaryti jų reitingą: fizinio testavimo rezultatas nėra nei meninio vertinimo, nei vaidmenų skyrimo kriterijus. Meniniai sprendimai priimami vertinant artistą jo profesinėje veikloje – baleto pamokoje, repeticijoje ir scenoje.
„Išsamūs testavimo rezultatai pirmiausia skirti pačiam artistui ir su jo fiziniu pasirengimu dirbantiems specialistams. Kiekvienas artistas savo rezultatus gauna individualiai, kartu su paaiškinimu, kokios yra jo stipriosios sritys ir kur dar reikėtų sustiprėti.
Remdamasi šiais rezultatais, „Jusis Training“ komanda gali sudaryti konkrečias treniruočių programas, o artistai turi galimybę kryptingai dirbti su treneriais. Jei kelių artistų fizinio pasirengimo poreikiai yra panašūs, jie gali treniruotis ir mažose grupėse. Kitaip tariant, artistas gauna ne tik informaciją, bet ir priemones ja naudotis.
Trupės testavimą planuojame kartoti ir šį sezoną. Tai gana ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau labai vertingas, nes artistai galės objektyviai matyti savo progresą: kur sustiprėjo, kas pagerėjo ir kokios sritys vis dar riboja jų profesines galimybes. Tai svarbu ir psichologiškai – žmogus gali įvertinti, ką jo darbas iš tiesų pakeitė.
Baleto artistas – atletas ir menininkas viename. Jei kūnas nėra pasirengęs atlikti to, ko iš jo reikalauja choreografija, artistas negalės iki galo realizuoti ir savo meninio potencialo. Aukščiausias meistriškumo lygis man yra tuomet, kai technika ir fizinis pasirengimas nebevaržo artisto – priešingai, suteikia jam laisvę per kūną perteikti emociją, papasakoti istoriją ir įgyvendinti choreografo viziją“, – teigia J.Dronina.
