Šis tekstas skelbtas proginiame 15min laikraštyje apie prognozes po 20 metų.
Ateitis mus priverčia jai tarnauti, gyventi jos labui, dažnai aukojant dabartį. Ateitis – kaip rojaus obelis, kurios vaisių paragavę prarastume laimę. Nepažini ateitis visada buvo ir didžiausia manipuliacijų buveinė bei politikų prieglobstis. Mus valdo ateities vizijomis – rojus, komunizmo rytojus, rinkų plėtra, gerovės valstybė. Visa tai įkinko mus gyventi dėl rytojaus, dažnai prarandant dabartį. O būtent dabartyje ir formuojasi ateitis.
Bet iš esmės ateitis nėra tokia jau nenuspėjama – tereikia pasižvalgyti atgal ir, jei esi jau šiek tiek pagyvenęs, nesunku nuspėti, kas tavęs, o ir aplinkos, laukia. Prisimenu gilų sovietmetį, kai mokykloje per istorijos pamoką mokytoja kažką pasakojo apie prancūzų revoliuciją. Aš žiūrėjau pro langą į pilkus Žirmūnų devynaukščius ir galvojau, kad pas mus nieko panašaus negali įvykti ir niekas niekada nepasikeis. Taip tada jaučiausi. O pasikeitė viskas. Nors ir tie devynaukščiai, tiesą pasakius, užaugo mano akyse.
