Sekite 15min Google
Teisėsauga šių metų gegužę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Bankeros“ kriptožetonų projekto reaguodama į 15min ir tarptautinių partnerių „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) žurnalistinį tyrimą.
Buvo nustatyta, kad reikšminga dalis per „Bankeros“ projektą surinktų lėšų buvo panaudota prabangiam nekilnojamajam turtui įsigyti ar kitoms pagrindinių projekto organizatorių – Manto Mockevičiaus, Vytauto Karalevičiaus, Justo Dobiliausko – asmeninėms reikmėms, o pažadas įkurti Europos Sąjungos licenciją turintį kriptobanką liko neįgyvendintas.
Lietuvos banko prižiūrima elektroninių pinigų įstaiga „Pervesk“ buvo viena kertinių šio projekto įmonių. Būtent per šią licencijuotą įstaigą į atokios Vanuatu banką pervesti dešimtys milijonų iš investuotojų surinktų lėšų, vėliau įsuktų į paskolų saviems ir tarp savų verpetą.
Milijonai per „Pervesk“ – į Vanuatu bank
Kaip skelbė projekto autoriai, 2017–2018 metais „Bankeros“ platintą „Banker“ (BNK) kriptožetoną įsigijo daugiau nei 100 tūkst. įvairių šalių piliečių, o projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Tačiau po pirminio žetonų siūlymo (ICO) žetonai greitai nuvertėjo, o daugelis investuotojų patyrė nuostolių.
Nutekėję įmonių dokumentai atskleidė, kad 45 mln. eurų už platintus BNK žetonus surinktų pinigų per Lietuvos banko prižiūrimą įmonę „Pervesk“ buvo pervesti į Ramiajame vandenyne esančios valstybės Vanuatu „Pacific Private banką“. Šis taip pat priklauso trims „Bankeros“ projekto organizatoriams. Vanuatu bankas paskolino milijonus eurų trijulės bendrovėms. Šios bendrovės buvo naudojamos įsigyjant solidaus nekilnojamojo turto, įskaitant vilą Prancūzijos Rivjeroje, apartamentus Neringoje Lietuvoje ar kt.
Lietuvos bankas dar 2018 metais siekė stabdyti „Bankeros“ projektą, įspėdamas investuotojus apie galimas rizikas. Centrinis bankas dėl grubių pinigų plovimo prevencijos ir kitų pažeidimų elektroninių pinigų įstaigai „Pervesk“ buvo skyręs beveik ketvirčio milijono baudą. Šios sankcijos skirtos po 2018 metais atlikto neplaninio įmonės „Pervesk“ patikrinimo.
„Pervesk“ patikrinimas užtruko daugiau nei metus
Pernai Lietuvos bankas atliko dar vieną, šįkart planinį, „Pervesk“ patikrinimą. Tačiau pastarojo inspektavimo išvadų rengimas užtrukęs jau bemaž metus ir iki šiol nėra pasibaigęs.
„Galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Kaip įprasta, apie galutinius Lietuvos banko priimtus sprendimus informacija bus paskelbta viešai“, – atsakymuose 15min nurodė Lietuvos bankas.
Nepaisant užtrukusio patikrinimo, Lietuvos bankas birželio pabaigoje paskelbė, kad įmonė „Pervesk“ yra tarp trijų pirmųjų, su kuriomis Lietuvos bankas pasirašė tiesioginio CENTROlink dalyvio sutartis: „Tiesioginė prieiga prie mokėjimo sistemų visoje Europoje stiprina konkurenciją mokėjimų srityje bei leidžia elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms dar veiksmingiau teikti paslaugas vartotojams.“
Iš Lietuvos banko – į „Pervesk“ valdybą
Tuo metu buvęs Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento Mokėjimo sistemos plėtros skyriaus, atsakingo ir už CENTROlink sistemą, vadovas ir buvęs Lietuvos banko Mokėjimo sistemų rizikų vertinimo komiteto narys Mindaugas Navys nuo šių metų gegužės 25 dienos paskirtas UAB „Pervesk“ valdybos nariu.
Įmonės valdyboje jis pakeitė tuo pat metu iš jos atšauktą Vytautą Karalevičių – buvusį „Pervesk“ valdybos pirmininką, vieną „Bankeros“ įmonių ekosistemos įkūrėjų ir savininkų ir vieną pagrindinių „Bankeros“ kriptožetonų platinimo projekto organizatorių.
Dar pernai vasarą M.Navys kaip Lietuvos banko atstovas dalyvavo pokalbyje su 15min žurnalistais apie „Pervesk“ vaidmenį ir kitas aplinkybes kriptožetonų platinimo projekte, o nepraėjus metams – jau yra aptariamos įmonės valdybos narys.
Prieš paskiriant M.Navį į „Pervesk“ valdybą, įmonė privalėjo gauti ją prižiūrinčio Lietuvos banko sutikimą, mat elektroninės įstaigos valdybos nariai yra priskiriami jos vadovams. Centrinis bankas tokiai savo buvusio darbuotojo rokiruotei neprieštaravo.
Lietuvos bankas 15min teigė, kad vertino M.Navio kandidatūrą į „Pervesk“ valdybos narius vadovaudamasis įstatymų reikalavimais dėl nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos.
„Vertinimo metu nebuvo nustatyta pagrindų prieštarauti kandidatūrai ir todėl buvo priimtas teigiamas sprendimas“, – atsakymuose 15min nurodė Lietuvos bankas.
Pagal įstatymą, nepriekaištinga reputacija sveriama ir vertinant taikytą atsakomybę už darbo pareigų pažeidimus, tarnybines nuobaudas, nušalinimus ir pan.
Išvengė vidinio LB tyrimo, VTEK aiškinasi aplinkybes
Dar pernai liepą pats Lietuvos bankas buvo pradėjęs vidinį tyrimą M.Navio atžvilgiu – paaiškėjus, kad M.Navys savo interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs, kad jo brolis Aurimas Navys yra „Pervesk“ valdybos narys.
„Tyrimas pradėtas kilus abejonėms dėl tinkamo viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir klausimams dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo“, – nurodė Lietuvos bankas.
Tačiau M.Navys išvengė tyrimo ir galimų jo pasekmių pasitraukdamas iš Lietuvos banko be svarbių priežasčių. Nutrūkus darbo santykiams, Lietuvos bankas tyrimą iškart nutraukė. Kiek vėliau M.Navys įsidarbino „Nasdaq“ .
„Nutrūkus M. Navio ir Lietuvos banko darbo santykiams, tyrimo komisija nutraukė ir tyrimą dėl M. Navio elgesio. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galimybės gauti M. Navio paaiškinimo (prieš pasitraukimą M.Navys buvo pasiėmęs atostogų – red.)“, – teigiama LB atsakymuose.
Faktas dėl buvusio pradėto tyrimo M.Navio atžvilgiu nebuvo pagrindo prieštarauti jo kandidatūrai į prižiūrimos „Pervesk“ valdybą, paaiškino Lietuvos bankas.
LB nurodė, kad neįžvelgė pagrindo taikyti ir vadinamojo „atvėsimo“ laikotarpio reikalavimų. Pagal įstatymus, šis reikalavimas taikomas, jei buvęs darbuotojas tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus įmonės, į kurią vėliau darbinasi, atžvilgiu.
„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos bankas išėjusio iš darbo asmens atžvilgiu nebeturi įgaliojimų, tyrimą dėl apribojimų pasibaigus tarnybai nesilaikymo gali atlikti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. (...) Ši institucija, konkrečiais atvejais, asmens prašymu, taip pat gali priimti sprendimą dėl apribojimų taikymo išimčių“, – atsakymuose pažymi Lietuvos bankas.
Tuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 15min informavo, kad kreipėsi į institucijas dėl papildomos informacijos apie M.Navio situaciją ir ją gavusi svarstys, ar pradėti tyrimą.
M.Navys į 15min klausimus neatsakė.
Gyrėsi iš brolio gauta informacija
M.Navio brolis A.Navys – politikas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys ir žinomas karybos ekspertas – prie „Pervesk“ prisijungė dar prieš septynerius metus ir iki šiol dirba šios įmonės valdyboje.
A.Navys 15min yra sakęs, kad yra atsakingas už įmonės rizikų valdymą ir gyrėsi žurnalistams žinąs apie jų teiktus klausimus Lietuvos bankui. A.Navys nurodė tai žinąs būtent iš Lietuvos banke anksčiau dirbusio brolio M.Navio.
Šią informaciją paviešinus, A.Navys iš pradžių apkaltino žurnalistus melu ir išsigynė savo žodžių. Paviešinus pokalbio įrašą, pateikė naują versiją – esą buvęs neteisingai suprastas, ir turėjęs omeny žurnalistų klausimus ne apie jo atstovaujamą įmonę „Pervesk“, o jos konkurentę – „Foxpay“, nors apie pastarąją 15min Tyrimų žurnalistai klausimų nesiuntė.
A.Navys tikino, kad dirbdamas Lietuvos banke jo brolis M.Navys „ir jo komanda LB pirmieji nusprendė taikyti priemones“ dėl „Foxpay“ veiklos ir dėl to brolis esą buvo patyręs spaudimą, kokį ir kieno – nedetalizavo.
Ne pirma rokiruotė
Panaši rokiruotė – iš vadovaujančių pareigų Lietuvos banke į „Pervesk“ vadovus – yra vykusi ir anksčiau.
Dabartinis „Pervesk“ vadovas Darius Kulikauskas prieš pradėdamas karjerą „Bankeros“ ekosistemos įmonėse, vadovavo Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriui.
D.Kulikauskas perėjo dirbti į „Pervesk“ netrukus po prieštaringo „Bankeros“ žetonų platinimo projekto, 2018 metų gegužę. Maždaug tuomet, kai LB tų metų pavasarį vykdė neplaninį „Pervesk“ patikrinimą.
Vadinamieji „atšalimo“ reikalavimai buvusiam LB tarnautojui tuomet taip pat nebuvo keliami, nes jo buvusios pareigos LB nebuvo tiesiogiai susijusios su rinkos dalyvių priežiūra, 15min nurodė Lietuvos bankas.
Ar prievaizdui rūpi paties skaidrumas?
Antikorupcinės elgsenos eksperto Sergejaus Muravjovo teigimu, minimos aplinkybės kelia daugiausia klausimų pirmiausia Lietuvos bankui – kiek ši svarbią finansų pasaulio prievaizdo funkciją atliekanti institucija skiria dėmesio savo skaidrumui, rizikų valdymui ir korupcijos prevencijai?
S.Muravjovo teigimu, peržvelgus LB svetainėje skelbiamą informaciją, matyti, kad joje daug teisinių duomenų, bet itin mažai duomenų apie banko antikorupcinę politiką, jo daromą pažangą arba jos nebuvimą.
„Bankas rašo, jog vis dar neturi jokio korupcijos prevencijos plano, neaišku, ar yra išsigryninęs savo svarbiausius antikorupcinius tikslus“, – 15min sakė ekspertas.
Iš to, kas paskelbta viešai, anot pašnekovo, sunku suprasti, kaip bankas sistemingai tvarkosi su korupcijos ar piktnaudžiavimo rizikomis.
„Būtų įdomu išgirsti kolegų paaiškinimą, kodėl jie neskelbia šios informacijos, kada planuoja ją paskelbti. Juk jos stoka gali būti lengvai suvokta kaip menkos banko antikorupcinės kultūros atspindys. Taip pat gali prisidėti prie abejonių dėl banko gebėjimo laiku užčiuopti bei užkirsti kelią netinkamam savo darbuotojų elgesiui“, – kalbėjo S.Muravjovas.
