Dar viena galimybė įrodyti, kad komandos potencialas – didesnis, nei rodo rezultatai.
Kovo 24-osios vakaras Dariaus ir Girėno stadione buvo ypatingas. Galbūt panašią sėkmės istoriją lietuviams pavyks sukurti ir Helsinkyje.
Kai 17-ąją minutę švieslentė Kaune įžiebė suomių pranašumą 2:0, atrodė, kad šeimininkams žemė slysta iš po kojų. Bet Armando Kučio ir Gvido Gineičio įvarčiai viską apvertė 180 laipsnių kampu – neviltį keitė euforija ir rungtynių pabaigoje nedaug trūko, kad Edgaro Jankausko auklėtiniai iškovotų pergalę.
Dviejų įvarčių deficitą Lietuva panaikino tik antrą kartą per visą istoriją nuo nepriklausomybės atkūrimo. Pirmas toks buvo 1992-aisiais per pačias pirmąsias oficialias rungtynes su Šiaurės Airija.
„Svarbiausi dalykai, kuriuos išsinešėme iš pirmosios mūsų dvikovos Kaune – tikėjimas savimi ir charakteris. Buvo sunku, reikėjo kentėti, bet mes sugebėjome perlaužti rungtynių tėkmę. Nemanau, kad pirmą pusvalandį Kaune buvome atsipalaidavę, tiesiog varžovai pradėjo tikrai labai aktyviai, stengėsi mus spausti ir manau, kad panašaus plano stengsis laikytis ir šį kartą. Negalime ir antrą kartą lipti ant to paties grėblio“, – rungtynių išvakarėse kalbėjo Edgaras Jankauskas.
Treneris ypatingą svarbą skyrė dvikovoms.
„Turime būti susikaupę nuo pirmos minutės. Šiame mače bus labai svarbu laimėti dvikovas. Jei tai pavyks padaryti, mes kontroliuosime kamuolį, būsime drąsesni, galėsime ieškoti galimybių ir kurti priešininkų aikštės pusėje. Šiame cikle jau įrodėme, kad galime organizuoti atakas ir turime pakankamai meistriškumo jas užbaigti. Aišku, rizika turi būti pasverta – noriu, kad būtume brandi ir protinga komanda. Žinome, koks laukia mūsų palaikymas – atvažiuoja į Suomiją visas traukinys mūsų sirgalių. Užnugaris bus stiprus, tad ir ruošiamės labai rimtai, nežiūrint į visas netektis“, – kalbėjo E.Jankauskas.
Į Suomiją lietuviai atsivežė trijų taškų kraitį, užimdami ketvirtą vietą G atrankos grupėje ir pergalės skonio nepatyrę jau 13-oje rungtynių iš eilės.
Suomija su 7 taškais žengia laipteliu aukščiau, tačiau per rugsėjį vykusį rinktinių langą kentė panašiai – iš pradžių 0:1 kontroliniame mače Osle nusileido Norvegijai, o po to ir gavo skaudų antausį atrankoje, kai Chožuve 1:3 krito prieš tiesioginę konkurentę dėl antrosios vietos grupėje Lenkiją.
„Manau, kad turėjo nemažai įtakos tai, jog Lenkijos rinktinę sudrebino didžiulės permainos. Kita vertus ir suomiai tame mače žaidė nepaprastai drąsiai. Tai gerai su kamuoliu žaidžianti, nemažai rizikuojanti ir ant pavojaus ribos balansuojanti ekipa. Tą mačą jie pralaimėjo, bet ši komanda turi labai aiškų skandinavišką braižą ir nemanau, kad savo kryptį keis“, – spėliojo E.Jankauskas.
| V | Komanda | R | + | = | - | Įvarčiai | Taškai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  Nyderlandai | 4 | 3 | 1 | 0 | 14:3 | 10 |
| 2 |  Lenkija | 5 | 3 | 1 | 1 | 8:4 | 10 |
| 3 |  Suomija | 5 | 2 | 1 | 2 | 6:8 | 7 |
| 4 |  Lietuva | 5 | 0 | 3 | 2 | 5:7 | 3 |
| 5 |  Malta | 5 | 0 | 2 | 3 | 1:12 | 2 |
Jau tapo tradicija, kad kone prieš kiekvieną langą E.Jankausko planus jaukia auklėtinių traumos, tačiau į dalykus, kurių negali kontroliuoti 2004-ųjų Čempionų lygos laimėtojas žvelgia filosofiškai.
Prieš pat rinktinės stovyklą iš rikiuotės iškrito traumą patyręs gynėjas Edgaras Utkus bei rankos pirštą susilaužęs vartininkas Marius Adamonis. Jau stovyklos metu skausmą krūtinės srityje pajuto ir po ilgos pertraukos į rinktinę sugrįžęs Edgaras Dubickas. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad futbolininkui skilo šonkaulis.
Visgi bene skaudžiausia netektis rinktinės stovyklą sudrebino prieš pat išvyką į Suomiją. Treniruotės metu kojos raumuo trūko pagrindiniam rinktinės vartininkui Edvinui Gertmonui.
Jį ketvirtadienio vakarą veikiausiai pavaduos „Kauno Žalgirio“ atstovas Tomas Švedkauskas.
„Netekome svarbaus žaidėjo ir tai yra labai blogai, bet turime, kas traumuotus žaidėjus pakeičia. Išsiversime...“, – atsiduso treneris.
Prieš šią rinktinės stovyklą buvo nemažai būgštaujama, kad vietą „Torino“ starto sudėtyje prarado bene svarbiausias rinktinės žaidėjas Gvidas Gineitis.
Visgi E.Jankauskas ramino aistras ir buvo įsitikinęs, kad žaidybinės praktikos stygius komandos lyderiui netrukdys demonstruoti geriausių savo savybių.
„Nemanau, kad jo forma per mėnesį galėtų taip greitai nukristi. Juolab, kad yra treniruočių procesas, Gvidas yra profesionalas, žino, ko trūksta. Akivaizdžių formos kritimų tikrai nėra. Aišku, rungtynės viską parodys, bet esu įsitikinęs, kad jis bus geros fizinės formos“, – neabejojo E.Jankauskas.
Suomijos strategas Jacobas Friisas keliomis valandomis anksčiau Lietuvos rinktinę pavadinimo specifine komanda. Paklaustas apie tai, E.Jankauskas šyptelėjo.
„Visada savo žaidėjams sakau, kad pagalvotume, ką apie mus galvoja priešininkai. Šiame atrankos cikle mes ne kartą rodėme charakterį atsilikdami. Manau, kad varžovų treneris įžvelgia charakterį, kovingumą, mūsų vienybę. Visa tai veikiausiai ir susiveda į žodį specifinis“, – svarstė strategas.
Paklaustas apie pavojingiausius žaidėjus Suomijos rinktinėje, E.Jankauskas išskyrė keturias pavardes.
„Jei pradėsime nuo puolimo, tai Joelis Pohjanpalo yra labai aukšto lygio žaidėjas, virš 100 rungtynių sužaidęs Italijos „Serie A“, dabar už „Palermo“ klubą mušantis įvarčius „Serie B“. Suomijos vidurys taip pat labai galingas – Kaanas Kairinenas (Prahos „Sparta“) jau turi ir UEFA Čempionų lygos patirties. Labai greitas žaidėjas yra Oliveris Antmanas (Glazgo „Rangers“), į „Bundesliga“ perėjęs Benjaminas Källmanas („Hannover“). Suomijos rinktinė gal ir neturi pasaulinio lygio vardų, bet jie yra labai aukšto lygio komanda“, – varžovus gyrė E.Jankauskas.
