Tradicija pažymėti kūdikio gimimą atėjo dar 1994-ųjų pasaulio čempionato metu, kai tai pirmasis padarė brazilas Bebeto. Tiesa, O.Verbicko džiaugsmas buvo dvigubas – jam gimė dvynukės.
Atrodo, kad gerų žinių pakylėtas „Sūduvos“ saugas skrajojo po aikštę ir prie „Stumbro“ vartų kūrė vieną pavojų po kito.
Taip būdamas visur, kur tik reikia, O.Verbickas prisidėjo prie pirmų trijų savo komandos įvarčių. Du rezultatyvūs perdavimai, o tada ir įvartis – taip galima apibendrinti ukmergiškio pasirodymą.
Ne veltui iškart po rungtynių būtent O.Verbickas atsiėmė geriausio finalo žaidėjo apdovanojimą.
„Jam gimė dvi merginos, todėl dabar reikia galvoti, kaip išlaikyti šeimą, ir žaisti vis geriau ir geriau“, – pusiau juokais po rungtynių Marijampolėje kalbėjo Vladimiras Čeburinas.
Panašu, kad O.Verbickas pasiryžęs įrodyti, jog pagrindinio jo konkurento aikštėje Jeremy Manzorro išvykimas į Vilniaus „Žalgirį“ nėra toks skausmingas sūduviams, koks galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
– Geras būdas pradėti sezoną, ar ne? – 15min paklausė Ovidijaus Verbicko po triumfo Supertaurės mače.
– Be abejonės. Pergalė, taurė... Nėra, ko daugiau norėti.
– Tikėjotės, kad rungtynės bus tokios, bent iš pirmo žvilgsnio, lengvos?
– Niekada nesitiki, kad bus lengva. Ir nebuvo lengva. Tiesiog išpildėme tai, ko norėjo treneris, kartais buvo ir sėkmės, todėl ir yra tas rezultatas 5:0. Tačiau rungtynės tikrai nebuvo tokios lengvos kaip gali kažkam atrodyti.
– Du rezultatyvūs perdavimai, o tada įvartis. Koks jausmas prisidėti prie pirmų trijų komandos įvarčių?
– Malonu, kiekvienas žaidėjas norėtų taip pradėti sezoną, tačiau svarbiausia – komandiniai rezultatai.
– Treneris minėjo, kad susilaukei dvynukių ir uždirbinėji, kad šeimą galėtum išlaikyt. Gal ir šeimos pagausėjimas buvo papildomas stimulas?
– Nežinau, tiesiog geros emocijos aplink mane dabar, todėl tai persikelia ir į aikštę.
– Praėjo pasiruošimo etapas, kiek jau komanda yra susilipdžiusi?
– Visą laiką pirmose rungtynėse komanda nebūna visiškai susiklijavusi. Manau, kad dabar esame 85-90 proc. susilipdę ir sezono eigoje atrodysim dar geriau.
– Nemažai žaidėjų pasiliko po praėjusio sezono, tačiau naujokų taip pat yra, kaip sekasi juos integruoti į kolektyvą?
– Dauguma naujokų prisijungė tik paskutinėmis dienomis, todėl jiems reikia laiko adaptuotis. Manau, kad jie tikrai labai pridės tose vietose, kur dar trūksta. Treneris sukomplektavo komandą neblogai, skyles, kurias turėjome, užlipdė. Manau, kad naujokai pridės aštrumo, ramybės. To, ko trūko praėjusį sezoną.
– Pačiam tai nėra pirmi metai komandoje, tikriausiai tai irgi prisideda prie lengvesnės pradžios ir greitesnių rezultatų?
– Žinoma, kai atvažiuoji į komandą, vyksta apsišlifavimas, o dabar man yra antri metai „Sūduvoje“, tai viskas jau yra pažįstama. Kuo toliau, tuo tik geriau viskas. Kartais užtenka tik išgirst balsą ir žinai, kur yra žaidėjas, ką jis daro.
– Jeremy Manzorro atrodė didžiausias praradimas tarpsezoniu, kiek pačiam netikėtas buvo jo išvykimas?
– Nežinau, ar man tai buvo netikėta. Aišku, tai buvo mano konkurentas, bet nebuvo jis ten kažkas tokio, kad negalėtumėm be jo žaisti. Mes ir be jo laimėjome tris rungtynėse iš eilės, rezultatais 5:0. Taip, jis pridėdavo kažko, bet nebuvo tas, be kurio negalėjome išsiversti.
