Kartais būna taip, kad medaliai pradeda šviesti ryškiau vėliau.
Sekmadienį „Ariaki“ arenoje Eventui Gužauskui ir Pauliui Žimantui bronzos apdovanojimai dar neteikė pilnavertės laimės, nors jie ir sidabrą pelniusi Brigita Gustaitytė pasirodė geriausiai iš gausios Lietuvos rinktinės, startavusios Japonijos sostinėje.
Kiek laimingesnis atrodė P.Žimantas, nepaisant sudėtingo pusfinalio, kuriame jis patyrė du nokdaunus ir kojos traumą.
„Pirmas toks pasaulio čempionate, nes iki šiol pasaulyje nebuvo prizinės vietos. Visada norisi daugiau, bet yra, kaip yra. Reikia pasidžiaugti, kad pirmas blynas neprisvilęs“, – sakė 24 metų kovotojas iš Akmenės.
Kovoje su Yuto Goto lietuviui nepavyko patykoti varžovo sau įprastais galingais smūgiais ir spyriais pradžioje, o netrukus jis padarė klaidą, sužeidęs varžovą į smakrą.
Kovai slystant iš rankų P.Žimantas pats patyrė stiprų smūgį į koją – po dviejų minučių kovos teisėjai paskelbė japono pergalę, o nusiminęs lietuvis nušlubavo apsikabinti su savo treniruočių draugu E.Gužausku, o tada paprašė Lietuvos rinktinės gydytojos pagalbos.
Nuo apdovanojimų pakylos P.Žimantas su medaliu ant kaklo ėjo šlubuodamas.
„Dabar jau geriau. Pataikė į kelio sąnarį. Kol adrenalinas pakilęs, dar normaliai, žiūrėsime kaip bus rytoj, – sakė P.Žimantas, pridūręs, kad traumą lėmė ir ankstesnės kovos – šeštadienį per 20 sekundžių laimėtas pirmas etapas bei sekmadienį jau sunkiau įveiktas ketvirtfinalis. – Vakar trumpai kovojau, bet vis tiek netyčiuką praleidau. Paskui jau viskas krovėsi ir krovėsi.
Aišku, pusfinalyje įtampa ir adrenalinas ima viršų. Buvo ilga pauzė, trijų valandų. Esame pratę pailsėti valandėlę ir kautis toliau. Gal tai išmušė iš vėžių, o gal ir tai, kad japonas buvo aukštas, man nematytas, nes atėjęs iš kitos karatė federacijos. Galbūt daug veiksnių lėmė.“
P.Žimantas pripažino, kad nokdauną patyrė pirmą kartą, rungdamasis užsienyje.
„Visada būna pirmas kartas“, – nesureikšmino trenerio Vladimiro Silvaško auklėtinis.
Jo kraštietis E.Gužauskas savo kolekcijoje turi daugiau titulų.
29 metų kovotojas prie Europos čempionų titulų 2022 metais pridėjo ir planetos pirmemybių Lenkijoje auksą, o Tokijuje peržengė pirmo etapo ir ketvirtfinalio barjerus.
Pusfinalyje E.Gužauskas susitiko su Nariyoshi Tada, kuris prieš tai ketvirtfinalyje eliminavo Antaną Klibavičių.
E.Gužauskas galingais kojų smūgiais prieš japono automatu lyg kulkas beriančius rankų smūgius laikėsi stipriai ir atrodė, kad galbūt net turi pranašumą per pirmąsias tris minutes. Juolab, kad japonas smūgiu į smakrą pažeidė taisykles ir sulaukė įspėjimo (gydytojas buvo pasirodęs ant tatamio, bet ant kojų ramiai likęs E.Gužauskas iškart jam parodė, kad pagalbos nereikia).
Tačiau teisėjams atrodė kitaip. Du iš penkių kėlė vėliavėles už japoną, ir tik pagrindinio teisėjo sprendimas nuvedė kovą į pratęsimą.
Galingas šturmas skanduojant iš lietuviško kampo arenoje „Eventai, Eventai“ ir „Lietuva, Lietuva“ neištraukė. Teisėjai paskelbė verdiktą 1-3 N.Tada naudai.
„Kova nepavyko taip, kaip norėjau, – sakė E.Gužauskas. – Išmušė iš vėžių varžovo smūgiai, teko laukti, gintis, gal dėl to ir nepasisekė. Reikėjo galvoti apie gynybą, gal reikėjo labiau eiti „va bank“ ir akcentuoti puolimą, kad varžovas neužpultų.
Pačiam sunku pasakyti stovint ant tatamio. Norisi pasižiūrėti vaizdo įrašą prieš vertinant. Atrodė, kad gana lygi kova buvo.
Bet aš labiau linkęs peržiūrėti, pasikalbėti su treneriu, nes pralaimėjus gali atrodyti kitaip.“
P.Žimantui, kuris dažnai susiduria su E.Gužausku treniruotėse ir per varžybas Lietuvoje, atrodė, kad bendražygis buvo vertas vietos finale.
„Manau, kad per pagrindinį laiką galėjo teisėjai skirti pergalę Eventui, – vertino P.Žimantas. – Net ir žiūrint iš ne lietuviškos pusės, vis tiek jis buvo vertesnis.
Tačiau mums, kaip kovotojams, atrodo vienaip. Bet teisėjams gal kitaip.“
Abu Lietuvos sunkiasvoriai buvo įsitikinę, kad turėjo geras galimybes iškopti į finalą.
„Manau, kad mes turėjome būti finale“, – sakė E.Gužauskas.
„Visiškai sutinku su Eventu“, – pridūrė P.Žimantas.
Lietuvos kovotojai santūriai vertino bendrą pasirodymą, per kurį rinktinė sužibo trimis medaliais.
Jie nėra trys aukso, kaip buvo pavykę Kelcuose prieš trejus metus vykusiose planetos pirmenybėse, bet didžiuotis taip pat yra kuo.
„Nežinau. Dėl kai kurių sportininkų apmaudu, gal ir dėl teisėjų, gal kažko ir patiems pritrūko. Tačiau turime, ką turime“, – sakė P.Žimantas.
Jis neslėpė, kad po ilgos dienos arenoje jautėsi labai išalkęs. O kas vėliau, po vakarienės ir kelionės namo?
„Nežinau, dabar vasara. Sakiau sau, kad bent du mėnesius bus laisva, o paskui rugpjūtį pradėsime rengtis Europos čempionatui, kuris vyks rugsėjo pabaigoje Vengrijoje. Važiuosime.“
