Varžybų diena Anetai Meškauskienei nieko blogo nežadėjo.
Per pirmą kovą šeštadienį prieš Pietų Afrikos Respublikos atstovę Nothando Mhlongo 39 metų lietuvė ne tik įrodė pranašumą, bet tiksliu kojos smūgiu padėjo fotografui Algimantui Barzdžiui užfiksuoti įspūdingą kadrą.
Tačiau antrosios varžovės A.Meškauskienei įveikti nepavyko.
Nors kova svorio kategorijos iki 65 kg ketvirtfinalyje su japone Ramu Amikawa buvo atkakli, po pirmų dviejų minučių ir papildomų dar dviejų, trys iš penkių teisėjų pakėlė vėliavėles šeimininkės naudai.
„Nekaip, – po ketvirtfinalio nuleido galvą lietuvė. – Nežinau, gal kažko pritrūko ir teisėjams, man atrodė, kad šiandien aš galiu laimėti. Gal pritrūko užtikrintumo. Sprendimas buvo 2-3 varžovės naudai.
Jei varžovė būtų europietė, o ne japonė būtų kitaip. O gal japonė atrodė užtikrintesnė. Savo kovos iš šalies dar nemačiau, bet pagal pojūtį neatrodė, kad pralaimėjau.“
Suprasti akimirksniu
- Per pirmąją pasaulio čempionato dieną kelią tolyn prasiskynė visi trys Lietuvos vyrai: Eventas Gužauskas, Paulius Žimantas ir Antanas Klibavičius įveikė varžovus pirmajame etape ir nuo ketvirtfinalio tęs kovas sekmadienį.
- Iš aštuonių mūsų rinktinės moterų į pusfinalį pateko tik Brigita Gustaitytė, užsitikrinusi medalį, o kokios prabos, paaiškės sekmadienį.
A.Meškauskienės neguodė faktas, kad varžovė savo kolekcijoje jau turi pasaulio pirmenybių medalių.
„Man tai nieko nereiškia, buvau nusiteikusi laimėti, – sakė ji. – Viduje šios kovos aš nepralaimėjau. Teisėjams pasirodė kitaip.“
A.Meškauskienė nelėpė, kad į čempionatą atvyko su aukščiausiais tikslais.
Daugkartinė Lietuvos čempionė praėjusį lapkritį Antverpene Europos taurės varžybose triumfavo savo svorio kategorijoje, aplenkusi ir kitas mūsų šalies rinktinės nares seses dvynes Agnę ir Paulę Lavrinovičiūtes.
Dabar ji labai norėjo laimėti pilno kontakto pasaulio pirmenybėse Tokijuje.
„Į tokį čempionatą atvažiavus norisi ne vieną kovą laimėti. Norai buvo aukščiausi, bent medalį tikėjausi laimėti. Nepavyko“, – atsiduso A.Meškauskienė.
„Kriaušė ir aš“
Kita vertus, jos pasirengimas čempionatui labai skyrėsi nuo kitų Lietuvos rinktinės narių.
A.Meškauskienė gyvena Dubline, nuo pat mažens pajutusi emigrantės dalią.
Kai iš Rusijos sugrįžo į Lietuvą, pritapti tarp vietos vaikų jai padėjo karatė treniruotės, kur ji pramoko lietuviškai ir susirado draugų.
Studijuodama Vilniuje ji patraukė į Airiją, kur iš pradžių planavo kelis mėnesius padirbėti, bet pasiliko ilgam, susipažino su vyru ir apsigyveno Dubline.
Aistra karatė A.Meškauskienei sugrįžo gimus antram sūnui.
Iš pradžių ji atstovavo Airijai, juo labiau, kad konkurencija Lietuvoje buvo didelė, bet paskui įsitvirtino mūsų šalies rinktinėje, daug metų laimėjusi ir Lietuvos pirmenybes.
Ji toliau dirba Airijos banke finansines rizikas vertinančiame departamente, o tai nepalengvina treniruočių proceso.
„Aišku, sunku ruoštis varžyboms, nes reikia daugiau dėmesio iš trenerių. Nuotoliniu būdu nėra lengva treniruoti ir treniruotis.
Vis atrodo, kad trūksta labai nedaug, bet tas „nedaug“ turbūt ir yra tas atstumas nuo Airijos ir Lietuvos, – vaizdingai apibūdino A.Meškauskienė. – Kai atvykau į Lietuvą ir teko pasitreniruoti su Brigita (Brigita Gustaitytė vienintelė iš aštuonių lietuvių moterų pateko į pasaulio čempionato pusfinalį) ir kitomis lietuvėmis, matėsi, kad jų taktika parinkta būtent kovoms su japonėmis.
O man to pasirengime trūko. Nedirbant poroje – sunkiau. Vienai galima padidinti ištvermę, pastiprinti rankas ir kojas, bet tikslumas tobulinamas dirbant poroje, tai labai svarbus akcentas varžybose.“
Dubline ji kartais gauna progą pasisparinguoti, bet partnerė darbuojasi odontologe, tad irgi užimta ir sunkiai randa laiko bendroms treniruotėms.
Tad paklausta, kas būna per pratybas Dubline, A.Meškauskienė atsakė paprastai: „Kriaušė ir aš“.
„Labai retai pavyksta susitikti su tikra partnere dėl darbų ir kelionių. Per pastaruosius šešis mėnesius gal buvo tik keturios pilnavertės treniruotės, – pasakojo banke dirbanti lietuvė. – Kiek galima keliauju į Lietuvą, bet tai nėra tas pats.
Kaskart atvažiavusi į rinktinės stovyklą, jau jaučiuosi kaip varžybose. Užsivilkusi kimono pajuntu įtampą, nes tikrai trūksta tokio lygio treniruočių.“
Horizonte ryškėja permainos
Regis, A.Meškauskienės mintyse bręsta nauji posūkiai, apie kuriuos ji užsiminė puse lūpų Tokijuje.
„Diržo pakabinti dar nežadu, bet manau, kad kažkokią pauzę reikėtų padaryti, kad susivokti geriau, suprasti kas ir kaip. Kokios trukmės ta pauzė – savaitė ar mėnuo, dar nežinau“, – sakė ji.
Panašu, kad pokyčių gali būti ir už tatamio ribų.
„Dar nekalbėsiu, nes nemėgstu atskleisti planų. Jų yra iškeltų, bet dar nenoriu pasakyti, nes tada energija ne ten nueina, – kalbėjo ji. – Reikia energiją vesti reikiama srove.
Sportuoti dar sportuosiu, bet, ar dalyvausiu varžybose, dabar negaliu pasakyti. Jėgų dar yra, traumų ne, tad viskas kaip ir gerai.“
