Iš Tokijo stadiono 15min žurnalistas Marius Milašius jau aprašė įvairiais kampais neįprastą disko metimų varžybų finalą.
Lengvosios atletikos pasaulio čempionato paskutinę dieną Mykolas Alekna padovanojo Lietuvai sidabro medalį, o Andrius Gudžius ir Martynas Alekna užėmė aukštas pozicijas, nepaisant slidaus sektoriaus, permirkusio dėl Japonijos sostinę užpylusio lietaus.
Auksą paskutiniu metimu paveržė Danielis Stahlis, prisitaikęs prie sudėtingų varžybų sąlygų.
„Danielis visada norėjo lietaus, nes jis būna geriausias lyjant“, – „Aftonbladet“ citavo jo trenerį Staffaną Jonssoną, sėdėjusį pirmoje eilėje, prie pat disko metimų sektoriaus.
Tai patvirtino ir pats D.Stahlis:
„Prognozė rodė, kad lis dvi valandas, bet pats sau tariau, kad gali lyti ir dvylika valandų. Azijos oras lyg taifūnas – gali lyti ir ilgai. O aš treniravausi per lietų visą vasarą“.
Švedijos lengvosios atletikos rinktinės vadovė Kajsa Bergqvist pridūrė: „Sakyčiau, kad jis buvo pasirengęs geriau nei bet kuris kitas tokiame finale“.
Finalas buvo itin komplikuotas, nes jau po pirmųjų metimų lietus įsismarkavo, varžybos buvo sustabdytos.
K.Berqvist pasakojo, kas vyko užkulisiuose.
„Iš kitų šalių buvo stiprus spaudimas nukelti varžybas į rytojų (pirmadienį). Australija ypač stengėsi. Tad mes spaudėme savais argumentais, kad tai iškraipo varžybas. Mes bandėme spausti juos pradėti varžybas. Pasaulio čempionatas turi vykti tokiomis sąlygomis, kokios yra. Gali lyti ir per Deimantinės lygos finalą, Didžiojo prizo ar kitose varžybose. Negali atšaukti varžybų vien tik dėl lietaus, kol nėra žaibų ir audros, kas jau keltų pavojų sveikatai“.
Visų nervai buvo įtempti. Nežinomybė tęsėsi visą valandą, o įtampa tik augo, nes prasidėjo ir čempionato uždarymo ceremonija.
Treneris S.Jonnsonas pripažino, kad tribūnose pylė prakaitas, nes atrodė, kad varžybų rengėjai atšauks disko metimo varžybas.
Varžybų laukiamajame kambaryje sportininkams buvo pateikti trys variantai:
1) Varžybos atšaukiamos, niekas negauna medalių;
2) Varžybos tęsiamos;
3) Varžybos perkeliamos į pirmadienį.
„Visi pasakė „ne“ pirmam variantui. Tada buvo sprendžiama pagal dvylikos žmonių balsų daugumą, – pasakojo D.Stahlis. – Šeši žmonės pasakė „taip“ antram variantui, šeši tarė „ne“.
Aš buvau tarp tų, kurie pasakė „taip“. Tada „World Athletics“ (pasaulio lengvosios atletikos tarptautinė federacija) nusprendė, kad turėtume tęsti. Organizatoriai priėjo ir pasakė, kad turėtume tęsti, kitaip neįmanoma. Lijo ir per kitus čempionatus.
Pusė gaujos verkšleno, o aš buvau lyg uola, labai susikaupęs“.
Švedijos rinktinės vadovė pripažino, kad visas sprendimų procesas atrodė keistai.
„Balsavimas tarp sportininkų skamba labai, labai keistai, – sakė K.Berqvist. – Galiausiai juk yra varžybų vadovai. Jie ir rungties teisėjai turėtų priimti sprendimą. Neturėtų būti sprendžiama pagal kažkokį balsavimą, kai kiekvienas balsuoja taip, kaip jam naudingiausia.
Tačiau aš patenkinta, kad buvo priimtas vienintelis teisingas sprendimas – tęsti finalą. Kiti variantai būtų visiškai beprotiški“.
K.Berqvist įsitikinusi, kad toks chaosas ir laukimas atsiliepė kai kuriems disko metikams, bet ne tokiam patyrusiam atletui, kaip 33 metų D.Stahlis.
„Tokioje padėtyje svarbu likti ramiam ir susitelkusiam. Manau, kad daug žmonių sudegino daug energijos, bandydami perkelti finalą arba jį atšaukdami“, – dėstė Švedijos rinktinės vadovė.
Iš tiesų, buvo tokių, kurie nenorėjo varžytis per lietų.
„Sektorius buvo lyg ledo aikštė, visiškai beprotiška, – sakė vokietis Mika Sosna. – Nebuvo saugu. „Tačiau „World Athletics“ taip nusprendė, yra kaip yra“.
Tituluotas slovėnas, vienas ryškiausių finalo favoritų Kristjanas Čehas, galiausiai likęs tik aštuntas, kalbėjo: „Jau per atranką pajutome, kad sektorius yra greitas. Kai pradėjo lyti, jis tapo slidus lyg veidrodis“.
Tuo tarpu D.Stahlis prisiminė sezoną istoriją iš savo ledo ritulio dievaičio Hakano Soderrgreno laikų, kai švedams teko žaisti nepalankiomis sąlygomis su sovietais.
„Pasitelkiau ironiją, kad pridėčiau sau džiaugsmo ir energijos. Prisiminiau tą dieną. Jeigu lyja, – vadinasi, yra nuostabus oras. Turime žengti ir pasilinksminti, – taip savo nusiteikimą kėlė D.Stahlis. – Jeigu tokioje situacijoje tapsi negatyvus, prarasi energiją. Tad mano tikslas buvo: eiti ir šokti bei pasismaginti.
Tiesą sakant, tai padėjo labai. Neįtikėtinai daug“.
Per varžybas organizatoriams nesisekė nusausinti sektoriaus. Kai kurie metikai slydo, o dauguma bandė nusišluostyti sportinius batus į rankšluostį, prieš žengdami į ringą.
Tačiau ne D.Stahlis. Pasak „Aftonbladet“, jis žengdavo per šlapią žolę ir prieš metimą pamojuodavo žiūrovams, nesivalydamas batų.
„Svarbu buvo išlaikyti sausus ranką ir diską. Sektorius buvo puikus. „Nike“ batai yra geriausi pasaulyje, kai lyja. Matėte, kad kiti patyrė problemų, krito sektoriuje ir panašiai… Liūdna dėl jų“, – sakė D.Stahlis, per kiekvieną savo metimą išsilaikęs ant kojų tvirtai.
Jis turėjo gerą nuojautą.
„Jaučiau, kad turiu velnišką šansą po trečiojo metimo“, – sakė D.Stahlis.
Teko palaukti iki šeštojo metimo, bet paskutiniuoju bandymu švedas laimėjo auksą svarbiausiose metų varžybose.
