Lietuvos plaukikų bagažo svoris auga nuo bronzos.
Kotryna Teterevkova tapo trečiąja mūsų šalies atstove Europos pirmenybėse Romoje, kur Lietuva pirmą kartą gali didžiuotis tokia plačia laiminčių atletų komanda.
Lietuva gali didžiuotis ir K.Teterevkova, 20-mete vilniete, kuri užaugo dešimtmečius baseinų sausrą kentėjusiame mieste, bet vis tiek sugebėjo pasiekti savo.
Pirmadienio vakarą atrodė, kad ji gali dar daugiau, kai pasileido 200 m krūtine finale dideliu greičiu.
Nors atrankoje buvo penkta, o pusfinalyje buvo trečia, finale K.Teterevkova startavo daug galingiau, savo firminiais ilgais grybšniais ir slinkimais skrosdama vandenį pirma po 50 m, po 100 ir po 150 m.
Tačiau gera pradžia kainavo daug jėgų. 24 metų šveicarė Lisa Mamie (2 min. 23,27 sek.) ir kelių tūkstančių žiūrovų raginama 29 metų italė Martina Carraro (2 min. 23,64 sek.) aplenkė Lietuvos plaukikę, bet ji užtikrintai išlaikė greitį bronzos medaliui – 2 min. 24,16 sek.
Tai pirmasis buvusios Europos jaunimo čempionės apdovanojimas tokio lygio suaugusiųjų varžybose, kuriose ji nuosekliai iškilo pastaraisiais metais.
Pasaulio čempionate birželį užėmusi penktąją vietą 200 m krūtine, o šiame Europos čempionate finišavusi ketvirta 100 m distancijoje, K.Teterevkova pagaliau užlipo ten, kur ir taikėsi šiais metais.
– Kotryna, tarėte „pagaliau“, nes tai labai lauktas apdovanojimas, aukščiausias per karjerą?
– 200 m psichologiškai gana sunki man rungtis. Prieš tai buvo daug startų – 100 m atranka, pusfinalis ir finalas, o kitą dieną 200 m atranka ir pusfinalis. Be sustojimo plaukiau rytais ir vakarais, laiko atsistatyti nebuvo, tad po 200 m sakau „pagaliau“ ir džiaugiuosi, kad baigiau su medaliu.
– Ką jums reiškia šis medalis?
– Labai džiaugiuosi, nes galiu pradžiuginti tėvus ir ne tik juos.
O man pačiai tai stimulas daug dirbti, kad esu verta ir kad ateityje tikiuosi dar užlipti ant pakylos. Šis medalis yra tarsi pačios savęs įvertinimas, o gal net ir Dievo dovana.
– Ar prieš čempionatą pradėtos klijuoti favoritės etiketės nekėlė spaudimo?
– Visada yra spaudimas, ne tik iš varžovių, bet ir iš aplinkos, nes visi nori ko geriausio. Tačiau aš kitų negaliu kontroliuoti. Galiu kontroliuoti save, savo plaukimą ir atsigavimą, tad stengiuosi plaukti savo take, savo tempu, galiu valdyti savo emocijas, o kitų nei pagreitinti, nei palėtinti negaliu.
– Kokią taktiką buvote suderinę su treneriu Michailu Romanovskiu distancijoje, kurioje ilgai pirmavote, o paskui kovojote dėl bronzos?
– Treneris manimi pasitiki, nes aš žinau, ką darau. Aišku, būna įtampa, dėl kurios kartais pradedi kiek greičiau, o kartais kiek lėčiau. Tai manęs negąsdina. Visko nesukontroliuosi, stengiuosi plaukti taip, kaip jaučiu. Galbūt finišą lėmė šiokie tokie iki pabaigos su treneriu nepadaryti darbai, o galbūt COVID-19, kuriuo sirgau prieš dvi savaites. Tačiau džiaugiuosi, kaip yra.
Rytoj dar plauksiu 50 m krūtine, bet galima sakyti, kad prasideda atostogos, kurių ilgai laukiau. Po Tokijo žaidynių jų buvo mažai, nes pernai dar plaukiau ISL varžybose.
– Visi trys Lietuvos plaukikai iškovojo bronzą – gal esate susitarę?
– Aš irgi taip pagalvojau apie tai. Kita vertus, nėra svarbu, kokios spalvos apdovanojimai, svarbu, kad yra medaliai, kurie yra visos mūsų komandos įvertinimas, nes nepamenu, kada net trys žmonės parvežtų medalius.
– Ir visi trys Europos čempionate laimėti medaliai plaukiant krūtine. Kur čia paslaptis?
– Galvoju, kad tai Rūtos stimulas, kai pamatėme, kad yra įmanoma laimėti medalį plaukiant krūtine. Gal ir kiti užsikabino.
Tačiau aš pati nuo pat mažens plaukiau krūtine, nes man kiti stiliai nepatikdavo. O gal savaime Lietuva yra brasistų kraštas?
– Užaugote Vilniuje, kuris daug metų turi bėdų dėl per mažai plaukimo baseinų. Ar per jūsų karjerą buvo sunkių momentų, per kuriuos reikėjo ieškoti motyvacijos?
– Kai mano jaunimo metais uždarė Lazdynų baseiną, buvo tikrai liūdna. Nebuvo kur treniruotis, teko važiuoti vieną dieną į Elektrėnus, kitą dieną į Širvintas. Tuomet dar lankiau mokyklą, tad buvo labai sunku treniruotis ryte ir vakare. Tačiau ir tokiomis sąlygomis laimėjau jaunimo pirmenybėse medalius.
Atrodė, kad tokios sąlygos yra nesąžiningos, bet kartu tai ir motyvavo, kad plauki, treniruojiesi, turi tikslą ir gali laimėti medalį.
– Užsiminėte, kad jau greitai atostogos. Ką planuojate rudenį?
– Dabar poilsis namuose su šeima, su draugais. O paskui atostogos su drauge Santorinyje, o paskui su tėvais Turkijoje. Viskas suplanuota, labai laukiu.
– A.Šidlauskas 50 m krūtine rungtį pavadino pramogine. Ir jūs antradienį į ją leisitės kaip į pramogą?
– Taip, mano pagrindinės rungtys yra 100 ir 200 m. Aš nesu sprinterė 50 m rungčiai. Aišku, nėra gerai taip nusiteikti, bet akcentai yra kitur, tad čia labiau jėgų pasibandymas.
– Kaip vertinate Rūtos Meilutytės šansus pakovoti dėl aukso su Benedetta Pilato ir kitomis?
– Visada tikiuosi, kad mūsiškiai laimės. Visada sergu ir tikiuosi. Matysime.
