Andrejus Drukarovas nustebino pats save.
Per sudėtingą sezoną šliuožęs Lietuvos kalnų slidininkas užėmė 22 vietą slalomo rungtyje pirmadienį Bormijuje.
Tokioje aukštoje pozicijoje nebuvo užkopęs nė vienas mūsų kalnų slidininkas, net ir pats A.Drukarovas, nors varžosi trečiosiose olimpinėse žaidynėse, o šioje rungtyje neturėjo itin didelių lūkesčių.
26 metų sportininkas, nuo devynerių metų su mama persikraustęs gyventi į Šveicariją, o iš ten sporto karjerą pakreipęs į Italiją, būtent šioje šalyje pasiekė geriausius rezultatus.
Iš viso trejose rungtyse šiose žiemos olimpinėse žaidynėse startavęs atletas prieš savaitę iš pradžių užėmė 31 vietą „Super G“ varžybose, kuriose įprastai nedalyvauja.
Jis buvo laimingas po antrosios – savo stipriausios didžiojo slalomo rungties, kai šeštadienį joje užėmė 23 vietą ir teigė, kad toks pasiekimas išlaisvino jį nuo atsakomybės spaudimo po nesėkmingo sezono, o istorinį rezultatą skyrė savo mamai.
Nors pirmadienį slalome, kur reikia dar daugiau technikos, bet yra mažiau greičio, jis vylėsi patekti į Top-30, sudėtingomis oro sąlygomis net viršijo lūkesčius.
Sningant ir pustant pirmąjį nusileidimą įveikė tik 44 kalnų slidininkai iš 96.
24 rezultatą pirmajame nusileidime parodęs A.Drukarovas palypėjo dar per dvi pozicijas po antrojo nusileidimo, bendrai sudėjus trasą įveikęs per 2 min. 2,44 sek.
Kalbėdamas su ltok.lt, kalnų slidininkas džiaugėsi nauju pasiekimu.
– Ar galėjote įsivaizduoti, kad geriausią Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijoje rezultatą pasieksite Vasario 16-ąją slalomo rungtyje?
– Tikrai ne. Nes slalomo treniruočių turėjau labai mažai. Labai sunkios sąlygos, sudėtingos trasos.
Buvo žiauriai sunkios trasos pastatytos. Antrosios viršutinė dalis buvo net sunkesnė nei pirmosios. Labai užsukta buvo. Viršuje pridariau klaidų, bet likusiose trasos dalyje viskas buvo gerai.
– Tai, kas vyko pirmajame nusileidime, buvo sunkai suvokiama – dėl labai prastų oro sąlygų ir itin sunkaus trasos maršruto finišuoti nesugebėjo daugiau nei pusė dalyvių. Kaip pats vertinate tai, kas vyko trasoje?
– Tai buvo išgyvenimo nusileidimas. Bet po tokio išbandymo antrajame buvo fantastinis jausmas startuoti vienam pirmųjų lemiamame olimpinių žaidynių nusileidime.
Buvo labai sunku. Bet esu dėkingas žmonėms, kurie mane supa, už bendrą darbą, kad pavyko įveikti visus sunkumus.
– Kur buvote, kai startavo po pirmojo nusileidimo pirmavęs norvegas?
– Jau kroviausi daiktus. Nes reikia viską susirinkti, ruošiuosi kelionei į Japoniją – vasario 19-ąją skrendame startuoti Tolimųjų Rytų taurės varžybose.
Bet aišku, žiūrėjau stipriausiųjų nusileidimus. Fantastinės varžybos. Niekas negalvojo, kad bus tokia sunki trasa. Nes pats slalomo šlaitas nėra iš sunkiausių. Bet kai pastatė trasą, tikrai padarė labai daug iššūkių.
– Ar jums padėjo tai, kad šį šlaitą pažįstate geriau, nei nemažai dalyvių, nes gyvenate Bormijuje?
– Slalome tai neturi reikšmės. Gali slidinėti ant to šlaito kiek nori, bet jei pakankamai dažnai nesitreniruoji šios rungties, jokių sensacijų nepadarysi. Bet susidėliojome labai gerą planą ir viskas pavyko.
– Ar prieš pirmo nusileidimo startą, matant, kaip varžovai vienas po kito nefinišuoja, nebuvo nerimo?
– Aš į tokius dalykus nekreipiu dėmesio. Mano tikslas nėra paprasčiausiai finišuoti. Mano tikslas – pakilti kuo aukščiau. O dabar finišavau pasiekdamas pakankamai gerą rezultatą. Tai puiku.
– Olimpinėse žaidynėse sėkmingai pasirodėte visose trijose rungtyse, kuriose startavote. Gal dabar daugiau dėmesio skirsite slalomui ir „Super G“, ne tik didžiajam slalomui?
– Toks ir yra mūsų tikslas – kitą sezoną pasaulio taurės varžybose dalyvauti kuo daugiau disciplinų. Nes kuo daugiau rungčių esi stiprus, tuo didesnės galimybės pasiekti gerą rezultatą. Dabar Japonijoje irgi startuosiu ne vienoje rungtyje.
– Mama stebėjo šios dienos lenktynes iš tribūnų?
– Ne, ji jau išvažiavo – turi dirbti. Bet buvo labai daug draugų.
