Lietuvių aktoriaus istorija - dalis pasaulinės kampanijos „Redefine Alcohol“.
Prisimindamas savo vaikystę A.Sakalauskas sako, kad alkoholis būdavo visur. Jo tėvas daug gėrė, o berniukas alkoholį išmoko sieti su riksmais, gėda ir netektimis. „Pažadėjau sau, kad niekada nebūsiu kaip mano tėvas“, – prisimena jis. Ilgą laiką šio pažado laikėsi, rašoma PSO interneto svetainėje.
Tačiau Lietuvoje, kaip ir didelėje dalyje Europos, alkoholio buvo visur. Mažuose miesteliuose išsiskirdavo ne tie, kurie geria, o tie, kurie negeria. „Jeigu negerdavai, atrodydavai keistas“, – pasakoja Arūnas. Užaugęs aplinkoje, kur alkoholis yra socialinio gyvenimo dalis, jis anksti suprato, kad atsisakyti siūlomo gėrimo reiškė rizikuoti tapti „kitokiu“.
Skausmui malšinti – klaidingas kelias
Sulaukęs trisdešimties, Arūnas išgyveno skyrybas, po kurių, kaip yra pasakojęs ir Lietuvos žiniasklaidai, sugriuvo jo pasaulis, kurį buvo susikūręs. „Draugai sakė: išgerk, palengvės“, – pasakoja jis ir neslepia, kad kurį laiką atrodė, jog tai iš tiesų veikia.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad lengvu pabėgimu tariamas būdas tampa įpročiu. „Kai pradėdavau gerti, nebesustodavau. Aš nesupratau, kas su manimi vyksta“, - apie kelią į priklausomybę PSO pasakojo aktorius.
Aplinka, kurioje alkoholis atrodo normalus
Tokioje aplinkoje alkoholis lengvai tampa „greitu“ sprendimu liūdesiui, vienišumui ar įtampai. PSO nurodo, kad Europoje alkoholis – plačiausiai prieinamas ir socialiai priimtinas psichoaktyvusis narkotikas, bet kartu ir pagrindinis sveikatos sutrikimų bei ankstyvų mirčių rizikos veiksnys 15–49 metų žmonių grupėje.
Maždaug 15 mln. žmonių gyvena su alkoholio vartojimo sutrikimais, tačiau gydymą gauna tik nedaugelis.
Kaip ir daugelis nuo alkoholio priklausomų žmonių, Arūnas ilgai neigė turintis problemų. „Maniau, kad kalti visi kiti, tik ne aš“, – sako jis. Jis prarado darbus, draugus ir save patį. Daugeliui tylėti trukdo stigma ir visuomenės požiūris. „Žmonės nusisuko nuo manęs. Aš buvau piktas, gynybiškas, nuolat melavau sau. Atrodė, kad valdau padėtį, nors iš tikrųjų – ne.“
Kova, kupina atkryčių
Metai ėjo su atkryčiais ir ligoninių durimis. Viešai prabilti apie ligą aktorius nusprendė 2007-aisiais: „Nebebuvo ko slėpti. Visi vis tiek žinojo. Ligoninėje buvau daugiau nei dešimt kartų – atėjo laikas pripažinti, kad turiu problemą.“
Tačiau išsivaduoti iš priklausomybės nėra paprasta. Praėjus dvejiems metams po viešo prisipažinimo, Arūnas vėl atkrito ir sukėlė avariją. Niekas nenukentėjo, bet, anot jo paties, tai buvo lūžis: „Supratau, kad anksčiau laiko mirsiu arba pražudysiu kitą.“
Trylika blaivybės metų
Šiandien, praėjus trylikai blaivybės metų, Arūnas jaučiasi tvirtai stovintis ant žemės. „Dabar viską matau ir girdžiu aiškiai. Kalbu tik tada, kai reikia. Tapau atsakingas.“ Jis vis dar lankosi susitikimuose, padeda kitiems, rašo laiškus tiems, kurie kreipiasi iš Lietuvos ir užsienio: „Pagalbos yra labai daug. Bet pirmą žingsnį turi žengti pats.“
Pasakodamas savo istoriją PSO, jis neslėpė, jog vengia bet kokių gėrimų, kurie primena alkoholį, net ir nealkoholinių: „Man nėra saikingo gėrimo. O nealkoholiniai gėrimai man – tiesus kelias atgal.“
„Supratau, kad anksčiau laiko mirsiu arba pražudysiu kitą.“
Pokyčiai, kurie reikalingi visiems
Pradedantiesiems jis turi aiškų patarimą: „Alkoholis trukdo tikram ryšiui. Būdamas girtas negali pažinti kito žmogaus, o kitas – tavęs.“
PSO atkreipia dėmesį, kad Europoje alkoholis vis dar giliai įsišaknijęs socialiniame gyvenime – nuo šeimos švenčių iki darbo renginių. Tokia aplinka apsunkina sveikimą, ypač kai negėrimas atrodo lyg socialinės taisyklės laužymas. Tačiau kultūra pamažu keičiasi. „Bent jau darbe nebematai geriančių – žmonės pradeda suprasti, kaip tai netinka“, – sako Arūnas.
Vis dėlto milijonams žmonių alkoholio vartojimo sutrikimai išlieka gydoma, bet dažnai nepastebima būklė. Sveikimui reikia ne tik asmeninės drąsos, bet ir palaikančios aplinkos, kurioje pagalbos galima ieškoti be gėdos, o blaivybė – normali ir sveikintina. Šeima, draugai ir specialistai yra svarbi atrama tiek siekiant pagalbos, tiek reabilitacijos laikotarpiu.
Arūnas gailisi tik vieno – kad per vėlai suprato, kiek alkoholis iš jo atėmė. „Kiekvieną kartą gerdamas rizikuoji savimi, šeima, darbu, gyvenimu. Galima gyventi be alkoholio – ir gyvenimas tada tampa tikrai geresnis“, – sako jis.
Kur ieškoti pagalbos?
Vienas iš PSO inicijuotos kampanijos „Redefine Alcohol“ tikslų - paskatinti žmones ieškoti pagalbos ir suteikia žinių, kur tai galima.
Jeigu jūs ar artimas žmogus patiria žalingą alkoholio poveikį, labai svarbu kreiptis pagalbos. Pirmasis žingsnis – pasitarti su gydytoju.
Arūnas savo istorija pasidalijo kampanijai „Perkurkime alkoholio suvokimą“, kuri yra bendra PSO ir Europos Sąjungos „Evidence into Action“ alkoholio projekto (EVID-ACTION) iniciatyva. Šis projektas 2022–2026 m. siekia didinti informuotumą apie alkoholio žalą 30 šalių – visose ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Ukrainoje.
