Ne visi knarkiantys žmonės turi miego apnėją ar kitą rimtą sutrikimą. Tačiau jei knarkiate, verta pasitikrinti, kad sužinotumėte, ar knarkimas nėra susijęs su kokia nors sveikatos problema.
Gydytojas gali paskirti tyrimus, kad įvertintų jūsų miegą ir širdies būklę.
Kaip knarkimas susijęs su širdies nepakankamumu?
Knarkimas dažnai atsiranda dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo miegant. Obstrukcinė miego apnėja – dažniausia tokio susiaurėjimo priežastis. Miego metu minkštieji audiniai gali uždengti kvėpavimo takus, todėl kvėpavimas tampa nereguliarus arba trumpam visai sustoja. Kiekvienas toks epizodas sumažina deguonies kiekį kraujyje ir apkrauna širdį.
Ilgainiui tai gali sukelti uždegimą, padidinti streso hormonų kiekį ir trikdyti širdies darbą. Tokie pokyčiai prisideda prie širdies ligų atsiradimo. Be to, tyrimai rodo, kad net ir be miego apnėjos knarkimas gali būti susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu – vienu pagrindinių širdies nepakankamumo rizikos veiksnių.
Knarkimo valdymas
Knarkimą kartais galima sumažinti namuose pakeitus miego pozą. Kai kuriems žmonėms padeda pakelta viršutinė kūno dalis – tam galima naudoti pagalves arba reguliuojamą čiužinį. Jei knarkimas ypač išryškėja, kai miegate ant nugaros, gali padėti miegoti ant šono.
Taip pat svarbu palaikyti normalų kūno svorį. Didesnis svoris gali spausti minkštuosius gerklės audinius, todėl jie lengviau uždaro kvėpavimo takus ir apsunkina kvėpavimą miego metu.
Alkoholis taip pat gali sustiprinti knarkimą. Bandykite sumažinti jo vartojimą arba jo visai atsisakyti. Jei tam reikia pagalbos, pasikalbėkite su gydytoju, kad sudarytumėte tinkamą planą.
Jei turite padidėjusį kraujospūdį ar kitų būklių, didinančių širdies nepakankamumo riziką, gydytojas greičiausiai taip pat patars pakeisti mitybą, koreguoti gyvenimo būdą ar taikyti kitus metodus, padedančius apsaugoti širdies sveikatą.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei patiriate simptomų, galinčių būti susijusių su širdies veiklos sutrikimais, gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus: elektrokardiogramą, echokardiogramą ar fizinio krūvio testą. Šie tyrimai padeda įvertinti širdies funkciją ir pastebėti galimus pakitimus.
Esant įtarimui dėl miego sutrikimų, pacientas dažnai nukreipiamas pas miego specialistą. Vienas svarbiausių diagnostikos metodų – polisonografija, naktinis miego tyrimas. Jo metu kelias valandas registruojama smegenų veikla, širdies ritmas, kvėpavimas, deguonies kiekis kraujyje, taip pat fiksuojami kojų ir akių judesiai. Šis tyrimas leidžia diagnozuoti ne tik miego apnėją, bet ir kitas būkles, pavyzdžiui, neramių kojų sindromą ar narkolepsiją.
Svarbu reaguoti laiku
Knarkimas nėra tik naktinis nemalonumas. Tai gali būti reikšmingas signalas apie galimus kvėpavimo sutrikimus, turinčius įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Kvėpavimo takų susiaurėjimas, sutrikęs kvėpavimas ir sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje daro žalą organizmui ir ilgainiui gali padidinti širdies nepakankamumo riziką. Todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus, atlikti reikiamus tyrimus ir imtis veiksmų pagal gydytojų rekomendacijas.
