Apie tai, kodėl verta profilaktine patikra pasirūpinti dar gegužės pabaigoje ar vasaros pradžioje ir ką ji iš tiesų leidžia įvertinti, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Diana Šetikienė, rašoma klinikos pranešime žiniasklaidai.
„Nors sveikatą pasitikrinti galima iki rugsėjo pradžios, praktiškai dauguma tėvų suskumba rugpjūtį. Tuomet susidaro eilės, o vizito tenka laukti ilgiau ir dėl to, kad dalis gydytojų atostogauja. Dėl šios priežasties geriausia patikrai registruotis dar gegužės pabaigoje ar birželį. Be to, ta pati pažyma dažnai reikalinga ne tik mokyklai, bet ir vaikų vasaros stovykloms, todėl ankstesnis vizitas leidžia viskuo pasirūpinti iš anksto“, – sako šeimos gydytoja.
Išsamus medicininis ištyrimas
D. Šetikienė pasakoja, kad profilaktinės patikros metu vertinama ne tik bendra vaiko sveikatos būklė, bet ir jo raidos eiga. Priešingai nei apsilankius dėl konkretaus negalavimo, kai dėmesys sutelkiamas į vieną problemą, profilaktinės patikros metu vertinamas visas organizmas, net jei vaikas nesiskundžia jokiais simptomais. Tai leidžia pastebėti ankstyvus pokyčius ir užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams ateityje.
„Kai vaikas serga, sprendžiame konkrečią problemą: peršalimą, skausmą ar traumą. Tuo metu profilaktinės patikros metu vertiname visumą: vaiko ūgį, svorį, augimo tempą, tikriname širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, kaulų ir raumenų sistemas, regą, klausą, virškinimą, odos būklę. Taip pat atsižvelgiame į vaiko psichoemocinę sveikatą, vystymąsi ir socialinę adaptaciją“, – aiškina šeimos gydytoja.
Būtent tokių patikrų metu neretai nustatomi sutrikimai, į kuriuos nei vaikas, nei tėvai anksčiau neatkreipė dėmesio – gali paaiškėti, kad vaikas prasčiau mato, turi laikysenos ar pėdų problemų, kurios kasdienybėje dar nesukelia ryškių simptomų, tačiau ilgainiui gali turėti įtakos savijautai.
Papildomi tyrimai pagal amžiaus grupę
Nors prieš mokyklą kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus, turi apsilankyti pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą, galima išskirti kelias svarbias amžiaus grupes, kurioms skiriamas papildomas dėmesys. Pirmoji – būsimieji pirmokai. Jiems, pagal teisės aktų nustatytą tvarką, atliekamas Mantu testas, padedantis nustatyti galimą užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis. Tyrimo metu į vidinį dilbio paviršių sušvirkščiama nedidelė tuberkulino dozė, o po 48–72 valandų vertinami odos pokyčiai dūrio vietoje.
Tuo pačiu laikotarpiu, dažniausiai 6–7 metų vaikams, atliekamos ir planinės vakcinacijos pagal skiepų kalendorių – stiprinamosios tymų, raudonukės ir kiaulytės vakcinos bei difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito vakcinų dozės. Skiepai išlieka svarbia profilaktinės priežiūros dalimi ir vyresniame amžiuje: 11 metų berniukams ir mergaitėms skiriama žmogaus papilomos viruso vakcina, o 15 metų paaugliams atliekamas paskutinis skiepas pagal vaikų skiepijimo kalendorių, skirtas apsaugai nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
„Kita grupė – paaugliai, kurių sveikatos vertinimas apima ne tik fizinius rodiklius, bet ir platesnį kontekstą. Šiame amžiuje svarbus lytinės brandos vertinimas, mitybos įpročių analizė bei psichoemocinės sveikatos įvertinimas. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į paauglių mergaičių padidėjusią mažakraujystės riziką“, – teigia D. Šetikienė.
Ji priduria, kad vis dažniau paaugliai patys turi klausimų apie savo sveikatą ir jos stiprinimą, todėl profilaktinė patikra tampa puikia proga juos aptarti.
Pateikiamos gairės mokyklai
Profilaktinės patikros metu šeimos gydytojas ne tik apžiūri vaiką, bet ir peržiūri jo sveikatos istoriją – įvertina lėtines ligas, anksčiau nustatytus sutrikimus, patikrina skiepų būklę. Prireikus skiriami papildomi tyrimai: kraujo, šlapimo, kartais atliekama elektrokardiograma ar ištyrimas dėl kirminų kiaušinėlių.
„Profilaktinių patikrų metu vertinama, ar neatsirado naujų, su pagrindine liga susijusių sutrikimų. Pavyzdžiui, alergiškam vaikui gali išsivystyti jautrumas naujiems alergenams. Taip pat pažymoje pateikiamos gairės ugdymo įstaigai – nurodoma, kaip elgtis ištikus alerginei reakcijai, epilepsijos priepuoliui ar kaip padėti vaikui, sergančiam cukriniu diabetu“, – aiškina šeimos gydytoja.
Ji pabrėžia, kad neturėdamos tokių gairių ugdymo įstaigos negali taikyti individualių sprendimų, todėl ši informacija yra itin svarbi užtikrinant vaiko saugumą kasdienėje aplinkoje.
„Specialaus pasiruošimo profilaktinei patikrai nereikia, tačiau verta iš anksto su vaiku aptarti, ką jis norėtų sužinoti apie savo sveikatą, paskatinti jį užduoti klausimus gydytojui. Taip pat naudinga rinktis patogią aprangą – gydytojas apžiūrės vaiko nugarą, todėl patogiau dėvėti marškinėlius, o ne, pavyzdžiui, suknelę. Geriausia, kad avalynę būtų galima lengvai nusiauti ir apsiauti. Jei planuojamas skiepas, patogu, kai marškinėlių rankovės yra laisvos ir galima lengvai atidengti peties sritį“, – nurodo šeimos gydytoja D. Šetikienė.
