Klausa – vienas svarbiausių pojūčių, kuris leidžia sklandžiai bendrauti, jaustis saugiems tiek gatvėje, tiek namuose, todėl klausa rūpintis yra būtina. Pasak A.Sabuko, klausą reikėtų saugoti, o pajutus nusilpusios klausos požymius – nedelsti atlikti tyrimų.
Nors nusilpusios klausos priežastys gali būti labai įvairios (genetika, infekcinių ligų komplikacijos, triukšmo ir stiprių garsų poveikis), viena dažniausių klausos nusilpimo priežasčių – su amžiumi susiję procesai. Šiuo atveju klausa silpsta palaipsniui, o pokytis pastebimas ne iš karto. Kad ir kokios būtų priežastys, svarbiausias tyrimas, kurį reikėtų atlikti – audiograma.
Šį greitą, nemalonių pojūčių nesukeliantį tyrimą vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms specialistai rekomenduoja profilaktiškai atlikti kasmet, o jeigu klausos sutrikimas jau buvo diagnozuotas – periodiškai kas 1-2 metus.
„Šis tyrimas leidžia laiku pastebėti sutrikimus ir efektyviai taikyti klausą gerinančias priemones. Tyrimą gali atlikti tiek gydytojas-otorinolaringologas, tiek klausos centre dirbantis klausos protezavimo specialistas“, – teigia A.Sabukas.
Ženklai, kad metas pasitikrinti
Visgi žmonės ne visada laiku pastebi pablogėjusią klausos būklę arba bijo, delsia kreiptis į specialistą. Anot A.Sabuko, ryškiausias rodiklis, kada žmogui reikėtų sunerimti – tai aplinkinių, ypač artimųjų, pastabos dėl pablogėjusios klausos: „Ženklas, kad žmogui reikėtų pasitikrinti klausą, taip pat gali būti pastebėti sunkumai suprasti pokalbį kasdienėse situacijose – darbe, namuose ar triukšmingoje aplinkoje“. Viena yra negirdėti žiogo čirškimo, o visai kas kita – garsiai artėjančio motociklo. Taigi, klausos sutrikimai yra skirstomi pagal stiprumo laipsnį.
„Esant lengvam klausos nusilpimui, žmogus negirdi šnabždesio. Taip pat – pokalbio, kuris vyksta trijų-keturių metrų atstumu. Klausos nusilpimui pažengus iki vidutinio, su keblumais suprasti kalbą susiduriama daugumoje situacijų: žiūrint televizorių, dalyvaujant susitikimuose, posėdžiuose, kalbantis triukšmingoje gatvėje, automobilyje, bažnyčioje“, – pasakoja A.Sabukas.
Klausos protezavimo specialistas įspėja, kad nesprendžiamos klausos problemos kelia diskomfortą tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Klausos sutrikimą turintis žmogus pradeda vengti susitikimų, atsiranda baimė padaryti klaidų, nesuprasti, ką pasakė gydytojas, kolega, vaistininkas. O artimieji kenčia dėl garsaus televizoriaus žiūrėjimo, nuolatinio prašymo pakartoti, nesusipratimų, kuriuos sukuria neišgirstas ar blogai išgirstas žodis.
Audiograma – paprastas, tačiau būtinas tyrimas
Pajutus pirmuosius nusilpusios klausos požymius pačiam arba sulaukus artimųjų pastabų, tiek gydytojai-otorinolaringologai, tiek klausos protezavimo specialistai vieningai pataria nedelsti kreiptis pagalbos ir atlikti klausos tyrimą – audiogramą.
Tiems, kurie baiminasi sveikatos įstaigų ir tyrimų, ilgametę patirtį klausos protezavimo srityje turintis A.Sabukas patikina, kad šis tyrimas yra greitas, nesudėtingas, nesukeliantis diskomforto ir paaiškina, kaip jis yra atliekamas.
„Audiograma, tiksliau – toninė ribinė audiometrija – tai metodas, skirtas įvertinti žmogaus esamos klausos būklę. Ji parodo paciento ausų, kaip klausos organų, funkcionalumą. Pats tyrimas atliekamas naudojantis tam skirtu prietaisu – audiometru. Ant paciento ausų uždedamos specialios ausinės ir per jas leidžiamas iš pradžių tylus, o vėliau vis garsėjantis garsinis įvairaus dažnio signalas. Tiriamasis, vos išgirdęs šį signalą, spaudžia tam skirtą mygtuką arba kitaip praneša tyrėjui“, – A.Sabukas pasakoja apie tyrimo atlikimą.
Tyrimui, anot specialisto, nereikia specialiai iš anksto pasiruošti: „Tačiau jei aptinkame sieros kamščius ar ausų uždegimą, rekomenduojame pirmiausia apsilankyti pas gydytoją-otorinolaringologą“. Nors tyrimas yra atliekamas visų amžiaus grupių pacientams, specialistas pabrėžia, jog vaikams yra taikomi specialūs, tik jų amžiui skirti metodai.
Audiograma – ne tik patikrinti, bet ir pritaikyti klausos aparatus
Atlikęs audiogramą gydytojas ar klausos protezavimo specialistas gali įvertinti klausos būklę bei nustatyti klausos nusilpimo laipsnį. Jeigu žmogus geba išgirsti 0-25 decibelus siekiantį garsą, jo klausa laikoma normalia. Jeigu girdimi garsai siekia 26-40 decibelų, specialistai pasakys, kad klausa yra nežymiai nusilpusi ir parodys, kokie aplinkos ir kalbos garsai tiesiog „išnyksta“.
Tačiau audiograma reikalinga ne tik ištyrimui, bet ir problemos sprendimui – klausos aparatų pritaikymui. Skaitmeniniai klausos aparatai sureguliuojami tiksliai pagal žmogaus audiogramos duomenis ir individualius poreikius. „Pritaikant klausos aparatus, į tam skirtą programą suvedami žmogaus audiogramos duomenys, nustatomi garso stiprinimo bei triukšmo slopinimo parametrai. Tik suprogramavus klausos aparatus individualiai, žmogus gali jais saugiai ir patogiai naudotis“, – klausos aparatų veikimo subtilybėmis dalinasi specialistas.
Specialistas įspėjo, kad dėl informacijos trūkumo arba bandymo sutaupyti žmonės kartais įsigyja klausos aparatais vadinamus garso stiprintuvus. Jie nėra programuojami pagal žmogaus klausą, todėl negali kokybiškai atlikti klausos aparatams priskiriamų funkcijų.
„Geros klausos mėnesį“ minintis klausos centras „Audiomedika“ kviečia NEMOKAMAI pasitikrinti klausą ir pasitarti su patyrusiais specialistais visą gegužės mėnesį. Daugiau informacijos ir registracija: www.audiomedika.lt
