Sekite 15min Google
Vis dėlto, pasak medicinos ekspertų, tokie trumpalaikiai atminties ar dėmesio sutrikimai dažnai gali būti susiję su vėlesniame amžiuje vykstančiais hormoniniais pokyčiais; ypač tai aktualu moterims, kurioms perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu sumažėja estrogenų kiekis, rašoma „Fox News“.
Pasak dr. Rhondos Voskuhl, UCLA neurologijos profesorės ir Los Andžele įsikūrusios bendrovės „Cleopatra RX“ bendraįkūrėjos, moterys, vidutiniame amžiuje susiduriančios su atminties problemomis, turėtų palyginti savo dabartinius kognityvinius gebėjimus su ankstesniais, prieš darydamos prielaidą, kad nutiko kas nors rimto.
„Manau, jos turėtų įsiklausyti į save, – Niujorke vykusiame moterų sveikatos forume „Livelong Women’s Health Summit“ portalui „Fox News Digital“ sakė R. Voskuhl. – Jos pačios tai žino. Tiesiog paklauskite savęs.“
Kad moterys galėtų įvertinti, ar jų atminties sutrikimai susiję su hormoniniais pokyčiais, R.Voskuhl rekomenduoja pasitelkti paprastą orientyrą – palyginti dabartinę savo psichikos būklę su ta, kuri buvo prieš dešimtmetį.
„Pirmas klausimas – ar jūsų būklė prastesnė nei prieš 10 metų?“ – sakė ji, turėdama omenyje „Voskuhl“ menopauzės metu pasireiškiančio „smegenų rūko“ vertinimo metodą, taikomą UCLA Visapusiškos menopauzės programoje.
„Dešimt metų – tinkamas atskaitos taškas. Žmonės susimąsto: „Ką veikiau prieš dešimt metų? Kokia buvau? Ar sunkiai rinkau žodžius? Ar jau nebegalėjau atlikti kelių užduočių vienu metu? Ar lėčiau apdorojau informaciją?“ Ir jie prisimena.“ Šis palyginimas gali padėti nustatyti, ar moters patiriami kognityviniai pokyčiai gali būti susiję su menopauze, bei suteikia pacientėms ir gydytojams atskaitos tašką simptomų pokyčiams laikui bėgant stebėti.
Įprasti atminties testai ne visada padeda aptikti subtilius kasdienės pažintinės veiklos pokyčius. Medicinos bendruomenėje tai vadinama subjektyviu pažintinių funkcijų silpnėjimu – būkle, kai pacientai pastebi pokyčius, nors neurologinių tyrimų rezultatai išlieka normalūs. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) nurodo, kad maždaug vienas iš devynių suaugusiųjų praneša apie subjektyvų pažintinių funkcijų silpnėjimą, tačiau mažiau nei pusė jų aptaria šiuos su atmintimi susijusius nuogąstavimus su sveikatos priežiūros specialistu.
Norėdama paaiškinti, kodėl įprastais tyrimais gali būti nepastebėtas ankstyvasis menopauzės sukeltas „smegenų rūkas“, Voskuhl pateikė pavyzdį apie aukšto lygio sportininką. „Jei NFL žaidėjas pasako: „Jaučiuosi silpnesnis nei anksčiau“, o aš atlieku neurologinį tyrimą ir sakau: „Ne, juk vis dar esi stiprus“, – kalbėjo R.Voskuhl. Pasak jos, tai, ką jaučia sportininkas, vis tiek yra svarbu, net jei standartinis tyrimas neparodo akivaizdaus pajėgumo sumažėjimo.
R.Voskuhl teigimu, moterys taip pat dažnai pačios pastebi, kai jų pažintiniai gebėjimai pakinta lyginant su įprasta būsena, ir turėtų pasitikėti šiais savo pastebėjimais.
Ekspertai sutinka, kad norint suprasti skirtumą tarp hormoninio smegenų rūko ir neurodegeneracinės ligos, svarbu suprasti, kaip atminties praradimas veikia kasdienę funkciją. Menopauzinis smegenų rūkas paprastai apima laikinus, nenuoseklius sutrikimus, tokius kaip daiktų pametimas ar lėtesnis apdorojimo greitis, tačiau bendri mąstymo įgūdžiai ir savarankiškumas išlieka nepakitę, teigia Mayo klinika.
Simptomai dažnai svyruoja ir juos gali sustiprinti stresas ar prastas miegas. Priešingai, ankstyva demencija sukelia nuolatinį, progresuojantį atminties praradimą, kuris trukdo atlikti pagrindines kasdienes užduotis, tokias kaip finansų valdymas, pažįstamų maršrutų laikymasis vairuojant ar sveiko proto lavinimas.
Dėl kognityvinių problemų ekspertai pataria atlikti išsamų medicininį įvertinimą, įskaitant smegenų MRT ar kraujagyslių tyrimus, kad būtų atmestos pagrindinės problemos, tokios kaip kraujagyslių ligos ar skydliaukės disbalansas.
Moterims, kurios jaučia, kad į jų nuogąstavimus nekreipiama dėmesio, R.Voskuhl davė tokį patarimą: „Jei gydytojai jų neišklauso, reikia susirasti kitą gydytoją.“
