Sekite 15min Google
Visi retkarčiais ką nors pamiršta. Net ir puikiai mąstantiems žmonėms gali būti sunku prisiminti, ką valgė vakarienei prieš kelias dienas, arba suprasti, iš kur pažįsta aktorių žiūrimame televizijos seriale.
Gyvenimas su Alzheimerio liga (arba slaugant ja sergantį artimąjį) gali būti toks sunkus, kad bėgant metams pradedame pernelyg atidžiai stebėti savo būklę ir baimintis, jog kiekvienas užmaršumo atvejis – tai ankstyvoji demencijos stadija.
Dėl to gali būti sunku atskirti „įprastą“ užmaršumą nuo tikrųjų įspėjamųjų ligos požymių. Leidinys „Parade“ kalbėjosi su „Cleveland Clinic“ neurologu apie skirtumus tarp ūmių atminties sutrikimų, kurie yra natūrali senėjimo dalis, ir ankstyvųjų demencijos požymių. Taip pat susipažinkite su moksliškai pagrįstais būdais, padedančiais palaikyti pažinimo funkcijų sveikatą senstant.
Kiek demencijos atvejų galima išvengti?
Žinoma, niekas nenori susirgti demencija. Tad kiek tai priklauso nuo mūsų pačių? „Ne visų demencijos atvejų galima išvengti vien pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą, nes genetika ir senėjimas išlieka pagrindiniais rizikos veiksniais. Vis dėlto tyrimai aiškiai rodo, kad dėmesys keičiamiems rizikos veiksniams visą gyvenimą gali padėti atitolinti nemažą dalį demencijos atvejų“, – teigia dr. Nicholas Doheris, „Cleveland Clinic“ neurologas, besispecializuojantis kognityvinės ir elgesio neurologijos srityje bei gydantis pacientus, sergančius neurodegeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, demencija.
Dr. N.Doheris leidiniui „Parade“ sakė, kad gyvenimo būdo pokyčių nereikėtų laikyti garantija, apsaugančia nuo demencijos, tačiau jie gali sumažinti riziką, padidinti kognityvinį rezervą ir atitolinti simptomų pasireiškimą.
Įdomu, kokie įpročiai labiausiai prisideda prie demencijos rizikos mažinimo? Dr. N.Doheris pabrėžia, kad vienas svarbiausių būdų pasirūpinti smegenimis – rūpintis širdies sveikata. Pastangos išvengti nutukimo, aukšto cholesterolio lygio ir padidėjusio kraujospūdžio – visa tai mažina demencijos riziką. Viename 2025 m. tyrime, kuriame buvo analizuojami 204 šalių gyventojų duomenys, nustatytas reikšmingas ryšys tarp širdies ir kraujagyslių ligų bei demencijos atvejų.
Atsisakymas rūkyti – dar vienas būdas sumažinti demencijos riziką. Remiantis 2025 m. žurnale „BMC Public Health“ paskelbtu tyrimu, rūkančiųjų demencijos rizika yra maždaug 31 proc. didesnė. Pasak dr. N.Doherio, kiti būdai sumažinti demencijos riziką – reguliarus fizinis aktyvumas (ypač aerobiniai pratimai), pakankamas miegas, sveika mityba (pirmenybę teikiant augaliniam maistui ir nesočiosioms riebalų rūgštims bei ribojant itin apdorotus maisto produktus), alkoholio vartojimo mažinimas, klausos ir regos saugojimas, nuolatinis naujų įgūdžių lavinimas bei socialinių ryšių palaikymas.
Atminties praradimas kaip „normali“ senėjimo dalis
Yra skirtumas tarp akimirkų, kai kažkas pasimiršta – o tai yra normali senėjimo dalis – ir atvejų, kai užmaršumas tampa neurodegeneracinės ligos, pavyzdžiui, demencijos, požymiu. „Žmonėms senstant gali prireikti šiek tiek daugiau laiko prisiminti vardą ar išmokti naują įgūdį bei pomėgį, tačiau informacija paprastai vis tiek išlieka. Tuo tarpu demenciją sukelia ligos, kurios pažeidžia smegenis ir trukdo kasdienei veiklai“, – teigia dr. N.Doheris.
Atsižvelgiant į tai, pasak dr. N.Doherio, visi toliau išvardyti pavyzdžiai laikomi įprasta senėjimo dalimi ir nekelia nerimo:
- Retkarčiais pamirštamas, bet vėliau prisimenamas vardas.
- Pamesti raktai ar akiniai.
- Įėjimas į kambarį pamiršus, kodėl ten atėjote (nors vėliau tai prisimenama).
- Poreikis naudotis priminimais ar kalendoriais, kad pavyktų viską susiplanuoti.
- Ilgesnis laikas, reikalingas naujiems pomėgiams ar nepažįstamoms užduotims perprasti.
„Šie pokyčiai gali kelti didelį nusivylimą, tačiau paprastai jie netrukdo gyventi savarankiškai ir dažnai nėra neurodegeneracinių ligų požymis“, – teigia jis.
Atminties praradimo požymiai, galintys rodyti demenciją
Kaip anksčiau paaiškino dr. N.Doheris, demenciją nuo įprasto užmaršumo skiria tai, kad ji trukdo kasdienei veiklai. Pamiršti, kur padėjote raktus, ar visiškai neprisiminti kieno nors vardo gali erzinti, tačiau tai neapriboja žmogaus taip, kaip demencijos simptomai.
Štai keletas atminties praradimo pavyzdžių, kurie, pasak dr.N.Doherio, gali būti ankstyvieji demencijos požymiai:
- Nuolatinis tų pačių klausimų kartojimas, nes atsakymai greitai pamirštami.
- Neseniai vykusių pokalbių ar įvykių užmiršimas – tarsi jų niekada nebūtų buvę.
- Sunkumai tvarkant finansus, vartojant vaistus ar atliekant kitas anksčiau įprastas pareigas.
- Pasiklydimas pažįstamose vietose.
- Sunkumai laikantis receptų ar instrukcijų, taip pat atliekant sudėtingas užduotis, kurios anksčiau buvo įprasta rutina.
- Pastebimi sprendimų priėmimo gebėjimų, asmenybės ar elgesio pokyčiai.
- Sunkumai randant tinkamus žodžius ar sekant pokalbio eigą.
- Artimųjų pastebimi gebėjimų pokyčiai, kurių pats žmogus gali neįžvelgti.
Ką daryti, jei jums ar jūsų artimajam pasireiškia šie įspėjamieji požymiai?
Jei jums ar jūsų artimajam pasireiškia šie įspėjamieji požymiai, gydytojas dr. N.Doheris rekomenduoja kreiptis į specialistą dėl sveikatos būklės įvertinimo.
„Ankstyvas įvertinimas šiandien svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – teigia jis. Fizinė apžiūra ir pažintinių funkcijų įvertinimas padeda nustatyti simptomų priežastį. Neskubėkite daryti išvados, kad tai – demencija.
„Simptomus gali sukelti vartojami vaistai, depresija, miego sutrikimai, skydliaukės ligos, vitaminų trūkumas, infekcijos ar kitos medicininės būklės, kurias galima gydyti“, – leidiniui „Parade“ aiškina dr. N.Doheris.
O kas, jei simptomų priežastis – demencija? Dr. N.Doheris pabrėžia: nors dauguma neurodegeneracinių ligų yra neišgydomos, egzistuoja gydymo būdai, galintys palengvinti simptomus, o sergantiesiems ankstyvos stadijos Alzheimerio liga taikoma terapija gali sulėtinti ligos progresavimą.
„Ankstyva diagnostika taip pat suteikia pacientams bei jų artimiesiems laiko planuoti ateitį, pasinaudoti bendruomenės ištekliais, pasirūpinti saugumu, dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir priimti pagrįstus sprendimus, kol pacientas dar gali aktyviai dalyvauti šiame procese“, – teigia jis.
Verta pakartoti, kad ne kiekvienas užmaršumo atvejis rodo demenciją, tačiau svarbu tokių požymių ir visiškai neignoruoti. „Raginčiau žmonių nenumoti ranka į nerimą keliančius požymius vien dėl to, kad jie „sensta“, – sako dr. N.Doheris. – Jei jūs ar jūsų artimasis pastebite nuolatinius atminties, mąstymo ar elgesio pokyčius, neignoruokite jų. Daugelis pažinimo funkcijas veikiančių sutrikimų yra gydomi, o tais atvejais, kai visiškai išgydyti neįmanoma, ankstyva diagnostika leidžia užtikrinti geresnę priežiūrą, tinkamesnį planavimą ir suteikia galimybę pasinaudoti naujais gydymo būdais, galinčiais paveikti ligos eigą.“
Darykite viską, kas jūsų galioje, kad sumažintumėte demencijos riziką, o jei sveikata vis dėlto suprastėtų – pasinaudokite turimais ištekliais. Gebėjimas oriai senti reiškia ir gebėjimą paprašyti pagalbos, kai jos reikia.
