„Trumparegystės atvejų sparčiai daugėja. Vaistų, kurie pilnai sustabdytų trumparegystės stiprėjimą, kol kas nėra. Visgi turime nemažai priemonių, galinčių ją reikšmingai pristabdyti“, – sako gydytoja.
Patarimai tėvams, auginantiems trumparegius vaikus
Specialistė, kalbėdama apie vaikų trumparegystę, pabrėžia, kad svarbiausia – ne vien regėjimo aštrumas, bet ir ilgalaikės pasekmės. Kuo aukštesnio laipsnio trumparegystė, tuo didesnė kitų akių ligų rizika.
Turint didelio laipsnio trumparegystę (-6D ir daugiau) išauga tikimybė susirgti glaukoma, atsiranda didesnė tinklainės atšokos bei kitų tinklainės pakitimų rizika. Todėl vaikams būtina koreguoti regėjimą ir nešioti paskirtas korekcines priemones, kurios gali stabdyti miopijos progresavimą. Jau kelis metus Lietuvoje turime gydomuosius akinių lęšius. Jie gali pristabdyti trumparegystės progresavimą nukreipdami šviesos spindulius į akies tinklainę kitaip, nei paprasti lęšiai. Dėl to akis nebegauna signalo toliau augti, ilgėti. O kaip žinia, sako gydytoja, trumparegių akių akies ašis ilgesnė.
„Kita veiksminga priemonė suvaldyti vaikų trumparegystę – mažos koncentracijos atropino lašai. Tiesa, reikia nusiteikti ilgalaikiam gydymui: lašus būtina lašinti kas vakarą prieš miegą kelis metus“, – pataria I. Skvarciany-Bajorūnė.
Taip pat labai svarbu kasdien būti lauke šviesiu paros metu ne mažiau nei dvi valandas. Natūrali dienos šviesa skatina akį gaminti dopaminą, kuris taip pat stabdo akies obuolio ašies ilgėjimą. Lauke natūraliai daugiau žiūrime į tolį, akys labiau atsipalaiduoja.
Svarbu paminėti, kad, deja, vis dar sklando mitas, kad silpnesni nei reikia akiniai padės akims „dirbti". Pasak gydytojos, tai netiesa – per silpni akiniai kaip tik gali skatinti trumparegystės progresavimą.
Nors trumparegystė šiandien tampa masine problema, gydytoja primena, kad ne mažiau pavojingos ir kitos akių ligos. Sulaukus 40 metų rekomenduojama akis tikrintis kasmet.
Dažnos ir pavojingos akių ligos: kartais simptomus pajuntame per vėlai
Nors dalį regėjimo sutrikimų galime pastebėti greitai, kai kurios akių ligos vystosi tyliai ir ilgą laiką nesukelia simptomų.
Oftalmologė I. Skvarciany-Bajorūnė pabrėžia, kad uždelsti atvejai neretai lemia negrįžtamus pokyčius. Tarp dažniausiai pasitaikančių akių ligų: glaukoma, katarakta ir geltonosios dėmės degeneracija.
„Glaukoma vadinama „tyliąja“ liga, nes ligos pradžioje dažniausiai nejuntami jokie simptomai. Negydant glaukomos ilgainiui žūsta regos nervas, susiaurėja regos laukas. Svarbu paminėti, kad šie pakitimai yra negrįžtami ir gali lemti aklumą. Tačiau reguliariai tikrinant akis glaukomą galima diagnozuoti labai anksti dar neatsiradus reikšmingų matymui pakitimų. Liga gydoma, kontroliuojama akispūdį mažinančiais lašais, lazerinėmis procedūromis“, – sako gydytoja.
Kita labai dažna akių liga – katarakta. Tai lęšiuko padrumstėjimas, su kuriuo susiduria beveik visi garbaus amžiaus žmonės. Pacientai skundžiasi palaipsniui blogėjančia rega, vaizdas tampa neryškus. Vienintelis kataraktos gydymo būdas – operacija, kurios laikas dažniausiai priklauso nuo to, kada regėjimo sutrikimai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Dar viena iš dažniausių akių ligų – amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Dėl jos pablogėja matymas, gali kreivinti vaizdą, dažnai tampa sunku skaityti. Ligos riziką didina vyresnis amžius, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, genetiniai faktoriai, nepilnavertė mityba. Pilnai išgydyti ligos neįmanoma, tačiau esant tam tikrai ligos formai į akis leidžiamos vaistų injekcijos, kurios stabdo ligos progresavimą.
„Rūpinimasis akių sveikata gali tapti gyvenimo būdo dalimi: pasitikrinkite akis kartą per metus, sveikai maitinkitės, būkite fiziškai aktyvūs, ilgiau būkite gryname ore bei dažniau darykite pertraukas nuo ekranų“, – pataria gydytoja oftalmologė.
