Šiame straipsnyje – penki svarbiausi dalykai, kuriuos, pasak jos, turėtume žinoti visi. Nes anksčiau ar vėliau ši tema gali paliesti kiekvieną iš mūsų – tiesiogiai ar per artimųjų patirtį.
1. Hospiso priežiūra gali būti teikiama namuose arba specializuotose įstaigose
Hospisas nėra tik viena vieta – tai priežiūros forma, kuri gali būti pritaikyta pagal žmogaus poreikius. Slaugytoja pasakoja, kad daugelis jos pacientų gyvena namuose, o slaugytojai juos lanko pagal nustatytą grafiką. Tuo tarpu stacionariose hospiso įstaigose pacientai prižiūrimi visą parą – tai gali būti geras pasirinkimas, jei žmogus gyvena vienas arba artimieji negali jam padėti dėl savo sveikatos ar darbo įsipareigojimų.
Svarbu pabrėžti, kad hospiso įstaigos dažnai kuriamos jaukesnės nei ligoninės – su namų aplinką primenančia atmosfera.
2. Hospiso paslaugomis gali naudotis įvairaus amžiaus žmonės
Nors dažniausiai su hospisu siejami vyresnio amžiaus žmonės, hospiso priežiūra skirta visiems, kuriems gydytojas prognozuoja mažiau nei šešis mėnesius gyventi ir kurie sutinka atsisakyti aktyvaus gydymo. Statistikos duomenimis, apie 16 proc. hospiso pacientų yra jaunesni nei 65 metų.
„Suaugusiųjų hospisas skirtas asmenims nuo 18 metų, bet egzistuoja ir vaikų hospisas,“ – sako slaugytoja. Ji priduria, kad įvairaus amžiaus pacientai susiduria su skirtingais poreikiais, tačiau visiems svarbus orus, saugus ir ramus gyvenimo pabaigos laikotarpis.
Būtent tai ir stengiasi užtikrinti hospise dirbantys žmonės.
3. Apie hospisą verta pagalvoti anksčiau, o ne paskutinę minutę
„Hospiso dažnai prisimenama per vėlai“, – sako J.McFadden. Pasak jos, žmonės dažnai renkasi dar vieną gydymo liniją, nors gydymas jau nebeveiksmingas ir mažina gyvenimo kokybę.
Hospisas – tai ne paskutinė stotelė, o galimybė pagerinti paskutinių gyvenimo mėnesių kokybę. Tai – laikas, kurį galima skirti artimiesiems, o ne nuolatiniams vizitams pas gydytojus. Nors daugeliui baisu priimti sprendimą atsisakyti gydymo, ankstyvas perėjimas prie hospiso priežiūros gali padaryti didelę teigiamą įtaką.
Deja, tyrimai rodo, kad tik 10 proc. pacientų hospise praleidžia ilgiau nei šešis mėnesius – dažniausiai paslaugos pradedamos teikti paskutinėmis savaitėmis ar net dienomis.
4. Hospiso komanda – tai daugiau nei tik slaugytoja
Hospiso komanda – tai visas profesionalų ratas, galintis padėti pacientui ir jo šeimai. Be slaugytojų, dažnai į komandą įeina:
-
Gydytojas – sudaro gydymo planą, rūpinasi skausmo ir simptomų valdymu;
-
Slaugytojo padėjėjas – padeda pacientui su kasdieniais higienos poreikiais;
-
Socialinis darbuotojas – sprendžia psichologinius, teisinius, finansinius klausimus, padeda planuoti atsisveikinimą;
-
Dvasininkas – teikia dvasinę paramą;
-
Savanoriai – gali padėti su buitiniais dalykais, palaikyti bendravimą ar net tiesiog pabūti šalia.
Kai kurios hospiso programos siūlo ir alternatyvias paslaugas, tokias kaip muzikos, masažo ar gyvūnų terapija. Slaugytoja ragina pasinaudoti visomis prieinamomis pagalbos formomis – ypač kai artimieji patiria perdegimą, slaugydami mylimą žmogų.
5. Svarbu kalbėtis apie pabaigą ir užduoti visus klausimus
Hospisas suteikia galimybę sąmoningai planuoti, kaip norime gyventi paskutinius gyvenimo mėnesius. J.McFadden skatina žmones išsakyti savo norus, kalbėtis su šeima ir hospiso komanda, net jei klausimai atrodo sunkūs.
„Nesidrovėkite klausti net ir tokių dalykų kaip: „Kiek man liko gyventi?“ ar „Kaip atrodys mirtis?“, – sako slaugytoja. Nors hospiso darbuotojai negali visko numatyti, jų patirtis gali padėti suprasti, ko tikėtis, ir sumažinti nežinomybės keliamą baimę.
Parengta pagal „Everydayhealth“
