Sekite 15min Google
Kineziterapijos studijos „Judesio dirbtuvės“ įkūrėja Agnė Sankauskė šią sritį pasirinko todėl, kad visada domino žmogaus kūnas, judėjimas ir kokį poveikį gali turėti tinkamai parinktas fizinis aktyvumas.
„Šioje profesijoje man ypač svarbu, kad galiu ne tik padėti žmogui sumažinti skausmą, bet ir išmokyti jį geriau suprasti savo kūną bei suteikti žinių, kurios padeda išlikti sveikam, ugdyti požiūrį, kad judėjimas yra kasdienė investicija į savo sveikatą“, – sako A.Sankauskė.
Per savo 9 metų praktiką, kineziterapeutei teko dirbti su skirtingais pacientais: „Labai dažnai žmonės kreipiasi dėl nugaros, juosmens, kaklo ir pečių juostos skausmų. Daugelis jų dirba sėdimą darbą, todėl skundžiasi sustingimu, raumenų įtampa, sumažėjusiu judrumu ar pasikartojančiais skausmais.“
„Judesio dirbtuvės“ studijoje pacientai ieško pagalbos po traumų ir operacijų, dėl sąnarių, raumenų ar sausgyslių problemų, neurologinių sutrikimų.
„Studiją lanko ir norintys sustiprėti, pagerinti laikyseną, mobilumą ar tiesiog išmokti taisyklingai ir saugiai sportuoti. Norėtųsi, kad pastarųjų būtų daugiau, nes kineziterapija reikalinga ne tik tada, kai jau skauda“, – teigia A.Sankauskė.
Pirmas apsilankymas pas specialistą
Pirmą kartą apsilankius pas kineziterapeutą, reikėtų pradėti nuo išsamios konsultacijos. „Mūsų studijoje surenkama anamnezė: įvertinama laikysena, eisena, sąnarių mobilumas, raumenų jėga, atliekami funkciniai judesių testai, prireikus peržiūrimi atliktų tyrimų rezultatai. Tik tuomet galima spręsti apie konkrečiam žmogui tinkamiausią gydymo ar fizinio aktyvumo planą“, – sako „Judesio dirbtuvės“ studijos įkūrėja.
Vienam žmogui daugiau dėmesio reikia skirti mobilumui, kitam – jėgai ir stabilumui, trečiam – bendram fiziniam aktyvumui. Vieniems pakanka taisyklingo pratimų atlikimo apmokymo ir savarankiško darbo namuose, kitiems reikės reguliarių individualių užsiėmimų. „Kineziterapeuto tikslas turėtų būti ne tik atlikti procedūrą, bet ir suteikti žmogui „įrankius“, kad jis savarankiškai galėtų stiprinti sveikatą“, – teigia Agnė.
Labai svarbu, kad planas būtų įgyvendinamas. „Jeigu paskiriama kasdieninė mankšta, bet žmogus neturi nei laiko, nei įpročio, tikėtina, kad programa ilgai netruks. Stengiamės judėjimą integruoti į realų žmogaus gyvenimą ir palaipsniui formuoti įprotį“, – pasakoja A.Sankauskė.
Svarbios ir savarankiškos mankštos, todėl sukurta kineziterapijos mankštų namuose platforma: https://judesiodirbtuves.lt/mankstos-namuose/ . Šios mankštos suskirstytos pagal sveikatos būklę, diagnozes ir simptomatiką.
Du kraštutinumai – nejudėti arba intensyviai sportuoti
Pasak Agnės, viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – visiškai nustoti judėti ir laukti, kol skausmas praeis. „Kita klaida – priešingas kraštutinumas: radus internete atsitiktinių pratimų, pradėti juos intensyviai atlikti neįvertinus savo būklės. Taip pat žmonės neretai koncentruojasi tik į vietą, kuri skauda, o juk žmogaus kūnas veikia kaip sistema“, – sako kineziterapeutė.
Dar viena klaida – tikėtis labai greito rezultato. „Jeigu problema formavosi mėnesius ar metus, dažniausiai vienos procedūros ar kelių pratimų nepakaks. Reguliarumas ir palaipsniui didinamas fizinis krūvis paprastai yra daug svarbiau nei trumpalaikės intensyvios pastangos“, – teigia Agnė.
Nėra tobulos sėdėjimo pozos
Jei skauda nugarą, A.Sankauskė pataria dažniau keisti kūno padėtį: „Nėra vienos „tobulos“ sėdėjimo pozicijos, kurioje galėtume išbūti aštuonias valandas. Kūnui reikia judėjimo: reguliariai atsistoti, pasivaikščioti, atlikti kelis paprastus judesius. Kalbėdami telefonu vaikščiokite, pietų pertrauką taip pat galima panaudoti trumpam pasivaikščiojimui.“
Svarbus ir fizinis aktyvumas po darbo. „Vien ergonomiška kėdė neišspręs problemos, jeigu likusią paros dalį žmogus taip pat beveik nejuda. Kūnui reikia jėgos, mobilumo ir ištvermės, todėl svarbiausias principas – ne ieškoti idealios sėdėjimo pozicijos, o mažinti nepertraukiamo sėdėjimo laiką ir reguliariai judėti“, – pataria kineziterapeutė.
Pirmoji konsultacija kainuoja 80 EUR
„Judesio dirbtuvės“ studijoje pirmoji kineziterapeuto konsultacija kainuoja 80 Eur, individualus antrinis kineziterapijos vizitas – 50 Eur. Taip pat siūlomos individualių kineziterapijos užsiėmimų abonementas, grupinės mankštos, fizioterapijos procedūros, gydomieji masažai bei galimybė konsultuotis nuotoliniu būdu.
Prisijungus prie kineziterapijos mankštų namuose platformos, galima įsigyti konkrečią mankštą arba pasirinkti narystę. Vienos mankštos programa kainuoja 15 Eur, mėnesio narystė – 19,90 Eur per mėnesį, o pusmečio narystė – 89,40 Eur. Narystė suteikia prieigą prie visų platformoje esančių kineziterapijos mankštų.
Ne tik trumpalaikiai, bet ir ilgalaikiai rezultatai
Kineziterapeutė dažnai pastebi, kad į pirmą konsultaciją žmonės ateina bijodami tam tikro judesio, kuris gali sukelti skausmą. „Nuosekliai dirbant, stiprinant kūną ir palaipsniui didinant krūvį, žmogus pradeda labiau pasitikėti savo kūnu ir grįžta prie veiklų, kurių anksčiau vengė“, – pasakoja A.Sankauskė.
Vienas svarbiausių rezultatų yra momentas, kai žmogus ne tik pasako „man nebeskauda“, bet ir supranta, ką pats gali daryti, kad problema nepasikartotų.
Vis daugiau žmonių į kineziterapeutą kreipiasi norėdami išmokti taisyklingai judėti, sustiprėti, pasiruošti didesniam fiziniam krūviui. Pasak A.Sankauskės, mankštų namuose platforma ir yra skirta prevencijai: „Norime suteikti žmogui galimybę profesionaliai parinkto judėjimo principus taikyti reguliariai ir namuose, ir kelionėje.“
Žmogaus kūnas sukurtas judėti
A.Sankauskės nuomone, darbdaviai galėtų daugiau investuoti ne tik į ergonomines darbo vietas, bet ir į darbuotojų švietimą, fizinio aktyvumo programas, kineziterapeuto konsultacijas ar mankštas.
„Svarbu suprasti, kad vien nupirkti gerą kėdę neužtenka – žmogaus kūnas sukurtas judėti. Rūpestis darbuotojų fizine sveikata turėtų būti suvokiamas ne kaip papildoma nauda ar prabanga, o kaip įprasta organizacijos kultūros dalis“, – teigia A.Sankauskė.
Specializuojasi bėgimo traumų kineziterapijoje
Paula Smailytė, „PS Kineziterapija“ įkūrėja ir kineziterapeutė, nuo ankstyvos paauglystės jautė didelę aistrą sportui, ypač lengvajai atletikai, tačiau patyrė traumų, perdegimų ir iš medikų išgirdo patarimą mažinti krūvį arba iš viso pasitraukti iš sporto. „Tai paskatino domėtis fizine sveikata, o sužinojusi apie kineziterapeuto specialybę supratau, kad noriu dirbti būtent šioje srityje“, – pasakoja Paula Smailytė, kineziterapeute dirbanti 7 metus.
Paula specializuojuosi bėgimo traumų kineziterapijoje, todėl didžioji dalis jos pacientų – sportuojantys žmonės, kurie kreipiasi dėl klubų, kelių ar čiurnų skausmų, bėgimo metu jaučiamo skausmo.
„Kitos dalies pacientų nusiskundimai klasikiniai – kaklo, pečių juostos ir nugaros skausmais, dažniausiai susiję su sėdimu darbu ir mažu fiziniu aktyvumu“, – sako P.Smailytė.
Kas tinka vienam, kitam gali netikti iš viso
Atsiradus problemoms, kineziterapeutė rekomenduoja pradėti nuo konsultacijos, kurios metu atliekami testai skausmo priežastims nustatyti. „Tuomet parenkame gydymo metodus, aptariame ir apmokome pacientą kaip jis pats gali sau padėti“, – teigia Paula.
Užsiėmimų skaičius labai individualus, tai priklauso ne tik nuo paciento tikslų ir lūkesčių, bet ir skausmo šaltinio, kiek ilgai trunka skausmas ir daugybės kitų faktorių.
„Individuali kineziterapija reiškia, kad pratimai nėra parenkami pagal diagnozę ar skaudamą vietą. Pirmiausia įvertinama žmogaus fizinė būklė: judėjimas, jėga, mobilumas ir krūvio tolerancija.
„Kas tinka vienam, kitam gali netikti iš viso, nors ir nusiskundimai tokie patys. Svarbiausia ne pats pratimas, o tai, ar jis atitinka konkretaus žmogaus situaciją“, – pabrėžia kineziterapeutė.
Norint padėti sėdimą darbą dirbančiam žmogui, pirmiausia reikia įvertinti žmogaus gyvenimo būdą, o ne tik jo darbo pobūdį. „Į mano kabinetą ateina žmonių, kurie dirba sėdimą darbą, tačiau po darbo aktyviai sportuoja, bėgioja, ruošiasi maratonams ar kitoms varžyboms. Kreipiasi ir tokie, kurie po darbo biure neturi beveik jokios fizinės veiklos. Nors abiejų darbo pobūdis yra toks pats, jų kineziterapijos planai gali būti kardinaliai skirtingi“, – teigia P.Smailytė.
Nugaros skausmai ir dvi klaidos
Anot P.Smailytės, pajutę nugaros skausmus, žmonės dažniausiai daro dvi klaidas – vengia skausmo arba bando daryti pratimus, kuriuos rado internete.
„Pirmuoju atveju, žmogus pradeda vengti tam tikrų padėčių, judesių ar fizinio aktyvumo ir stengiasi kuo labiau „saugoti“ nugarą. Trumpuoju laikotarpiu tai gali sumažinti simptomus, tačiau ilgainiui judėjimo ir jo įvairovės trūkumas gali mažinti žmogaus toleranciją įprastam krūviui, o tai dar labiau provokuos skausmą“, – pasakoja kineziterapeutė.
Kita klaida, kai bandoma pritaikyti sau atsitiktinai rastus pratimus. „Vienam žmogui jie gali būti naudingi, o kitam neduoti jokio efekto. Nugaros skausmas retai atsiranda dėl nugaros problemų. Jį provokuoti gali daugybė veiksnių: fizinio krūvio pokyčiai, raumenų silpnumas, miego kokybė, stresas, kitų struktūrų disfunkcijos ar kiti aspektai“, – teigia P.Smailytė.
Norint išvengti nugaros skausmų, nepakanka ergonomiškai įrengti darbo vietos ir „taisyklingai sėdėti“. „Tai neduos jokios naudos, jei nejudėsime. Bent kas valandą reikia atsistoti, pakeisti kūno padėtį, suaktyvinti raumenis“, – pataria Paula.
Pacientas pagerėjimą pajautė jau po kelių vizitų
P.Smailytei įsiminė vieno bėgiko istorija, kuris kreipėsi dėl nugaros skausmo, plintančio į koją. Jam buvo nustatyta disko išvarža, todėl buvo įsitikinęs, kad būtent tai yra skausmo priežastis ir labai nerimavo, kad nebegalės bėgioti.
„Atlikus specifinius testus, buvo matyti, kad ne pati išvarža provokuoja skausmą, o kiti biomechaniniai pokyčiai, kuriuos pakoregavus, sumažinus raumeninius disbalansus, pacientas pagerėjimą pajautė jau po kelių vizitų, o visiškai skausmas praėjo maždaug po 5 savaičių. Šis atvejis gerai parodo, kaip svarbu žmogaus būklę vertinti kompleksiškai ir pratimus parinkti ne pagal diagnozę, o paciento būklę“, – pasakoja P.Smailytė.
Kitas pavyzdys parodo, kokią reikšmę reabilitacijos procese gali turėti žmogaus pasitikėjimas savo kūnu. „Kreipėsi jauna mergina, kuri žaisdama tenisą prieš du mėnesius patyrė dalinį kelio raiščio pažeidimą – ji vis dar dėvėjo kelio įtvarą. Dėl baimės apkrauti sužeistą koją, buvo matyti sumažėjusi keturgalvio raumens masė, jo jėga, pakitusi eisena, o lipant laiptais pacientė net turėjo padėti sau rankomis pakelti koją“, – prisimena Paula.
Šiuo atveju vienas svarbiausių tikslų buvo ne tik atkurti funkciją, bet ir sumažinti baimę remtis traumuota koja. „Pradėjome nuo pacientės galimybes atitinkančių pratimų, mokymo bei palaipsniui didinome krūvį. Didelis skirtumas eisenoje buvo matyti jau pirmojo vizito pabaigoje, nes pacientė tiesiog išdrįso pasitikėti ir drąsiau priminti koją“, – teigė kineziterapeutė.
„PS Kineziterapija“ kabinete paslaugų kainos prasideda nuo 40 Eur. „Jeigu pacientui reikalingas ilgesnis ir nuoseklesnis darbas ar siekiama prevenciškai rūpintis savo kūnu, siūlome abonementus, kurie leidžia sutaupyti“, – teigia kineziterapeutė.
Kineziterapija – prevencijos priemonė
P.Smailytė manymu, požiūris į kineziterapiją ne tik kaip reabilitacijos, bet ir prevencijos priemonę keičiasi: „Vis dažniau sulaukiu žmonių, kurie ateina ne tik dėl traumų, bet ir nori įsivertinti savo kūno pasiruošimą fiziniam krūviui. Pacientai, išsprendę savo problemas, dažnai lieka mankštintis toliau, atsiveda savo šeimos narius ir kolegas“, – sako kineziterapeutė.
Pasak P.Smailytės, kineziterapeutas gali padėti žmogui ne tik sumažinti skausmą, bet ir suprasti savo kūną, įvertinti judėjimo funkciją, raumenų jėgą ir tinkamai dozuoti krūvį. Ypač tai aktualu sportuojantiems žmonėms, kurie nori ne tik atsistatyti po traumos, bet ir sumažinti jos riziką bei pasiekti geresnių rezultatų sporte.
Svarbu, kad keistųsi ir darbdavių požiūris į darbuotojų sveikatą, būtų sudarytos sąlygos pajudėti darbo metu – pasivaikščioti, atlikti kelis paprastus pratimus ar tiesiog pakeisti kūno poziciją.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ir reguliarios pertraukos gali teigiamai veikti dėmesį, kognityvines funkcijas ir savijautą, padindinti darbo efektyvumą“, – teigia kineziterapeutė P.Smailytė.
