Sekite 15min Google
Skaičiuojama, kad demencija visame pasaulyje serga daugiau nei 55 mln. žmonių, o per ateinančius 25 metus šis skaičius turėtų smarkiai išaugti – iki 153 mln. Šiuo metu vaistų nuo šios ligos nėra. Savo tyrime mokslininkai siekė nustatyti modifikuojamus rizikos veiksnius, kuriuos galima pastebėti vidutiniame amžiuje, siekiant atitolinti arba net užkirsti kelią šios neurodegeneracinės ligos pradžiai, rašoma „Newsweek“.
2024 m. „Lancet“ komisija nustatė, kad depresija yra „potencialiai koreguojamas vidutinio amžiaus rizikos veiksnys“, didinantis demencijos išsivystymo tikimybę. Tyrėjų komanda siekė išsamiau ištirti šį ryšį tarp depresijos vidutiniame amžiuje ir demencijos vėlesniame gyvenimo tarpsnyje. Pirmiausia mokslininkai išanalizavo visuomenės sveikatos duomenis apie 5 811 Jungtinės Karalystės gyventojų (tyrimo pradžioje jiems buvo 35–55 metai); šie duomenys buvo surinkti dviem etapais: 1985–1988 m. ir 1997–1999 m.
Asmenys, kuriems pirminių patikrų metu buvo nustatyti penki ar daugiau depresijos simptomų, buvo priskirti depresija sergančiųjų grupei. Vėliau tyrėjų komanda stebėjo pacientų sveikatos istorijas iki pat 2023 m., siekdama išsiaiškinti, kiek tiriamųjų vėliau susirgo demencija ir kokios jos formos pasireiškė.
Per du dešimtmečius trukusį stebėjimo laikotarpį 10,1 proc. pradinių tyrimo dalyvių išsivystė tam tikra demencijos forma. Tyrėjai nustatė šešis su vidutiniame amžiuje pasireiškiančia depresija susijusius simptomus, kurie, jų teigimu, rodo padidėjusią demencijos riziką. Tai:
- Pasitikėjimo savimi praradimas.
- Jausmas, kad nepavyksta susidoroti su problemomis.
- Šilumos ir švelnumo kitiems žmonėms nejautimas.
- Nuolatinis nervingumas ir įtampa.
- Nepasitenkinimas tuo, kaip atliekamos užduotys.
- Sunkumai susikaupiant.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad demencijos rizika yra susijusi su tam tikrais depresijos simptomais, o ne su depresija kaip visuma, – pranešime teigė tyrimo autorius, UCL sveikatos psichologas Philippas Frankas. - Tai leidžia mums daug aiškiau suprasti, kam gali būti didesnė rizika, likus keliems dešimtmečiams iki demencijos išsivystymo. Kasdieniai simptomai, kuriuos vidutiniame amžiuje patiria daugelis žmonių, atrodo, suteikia svarbios informacijos apie ilgalaikę smegenų sveikatą. Atkreipus dėmesį į šiuos požymius, gali atsiverti naujų ankstyvosios prevencijos galimybių.“
Tyrėjai pažymėjo, kad jų analizuoti duomenys neapėmė žinomų demencijos rizikos veiksnių, tokių kaip APOE4 genas, kardiometabolinės būklės ir gyvenimo būdo veiksniai. Pasak tyrėjų komandos, asmenims, kuriems tyrimo pradžioje buvo mažiau nei 60 metų, minėti šeši simptomai „visiškai“ paaiškino ryšį tarp vidutiniame amžiuje patirtos depresijos ir demencijos rizikos.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad dalyviams, kuriems vidutiniame amžiuje buvo nustatyta depresija, vėliau grėsė 27 proc. didesnė demencijos išsivystymo rizika. Visgi nustatyta, kad šią padidėjusią riziką visiškai lėmė šeši depresijos simptomai, pasireiškę jaunesniems nei 60 metų suaugusiesiems.
Ypač svarbu tai, kad pasitikėjimo savimi praradimas ir sunkumai sprendžiant problemas buvo susiję su maždaug 50 proc. didesne demencijos rizika. Nors tai yra pirmasis didelio masto ilgalaikis tyrimas, kuriame nagrinėjama, ar konkretūs depresijos simptomai lemia ryšį tarp vidutiniame amžiuje patirtos depresijos ir vėlesniame amžiuje išsivystančios demencijos, daugumą (71,7 proc.) tyrimo dalyvių sudarė vyrai.
Tai palieka galimybę tyrėjams būsimuose tyrimuose geriau ištirti vidutiniame amžiuje patirtos depresijos poveikį moterų smegenų sveikatai.
