Nors dauguma žmonių pasveiksta per savaitę, gripas gali būti pavojingas kai kurioms rizikos grupėms – vyresniems žmonėms, mažiems vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
Inkubacinis laikotarpis (-4 dienos iki 0 dienos)
Kai gripo virusas pirmą kartą patenka į jūsų organizmą, tikėtina, kad jaučiatės gerai ir nesuvokiate, kad netrukus prasidės ligos „audra“.
Šis inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo vienos iki keturių dienų.
„Inkubacijos metu virusas dauginasi kvėpavimo takuose prieš atsirandant simptomams, – sako dr. Diego R. Hijano, infekcinių ligų gydytojas. - Virusui reikia laiko daugintis, o imuninė reakcija, kuri sukelia daugumą simptomų, turi laiko įsijungti ir pradėti kovoti su virusu.“
Pasak mediko, kasmetinė gripo vakcina padeda jūsų imuninei sistemai pasiruošti kovai. Nors vakcina negarantuoja, kad nesusirgsite gripu – jos veiksmingumas užkertant kelią infekcijai siekia tik 40–60 proc. – tai geriausias būdas išvengti sunkios ligos eigos ir komplikacijų.
Kada tampate užkrečiami? Užkrečiami tampate maždaug vieną dieną prieš atsirandant gripo simptomams. Jei buvote arti kitų žmonių, verta juos perspėti, kad ir jie netrukus gali susirgti.
Ankstyvasis gripo etapas (1–3 dienos)
Kai jūsų imuninė sistema pradeda naikinti gripo virusu užkrėstas ląsteles, pasireiškia simptomai.
Dažniausi gripo simptomai:
-
Staigus karščiavimas (prakaitavimas ir šaltkrėtis);
-
Raumenų ir sąnarių skausmas;
-
Galvos skausmas;
-
Stiprus bendras negalavimas;
-
Nuovargis;
-
Kosulys (dažniausiai sausas);
-
Gerklės skausmas;
-
Nosies užgulimas ar sloga.
Karščiavimas, šaltkrėtis ir kūno skausmai dažniausiai atsiranda per pirmąsias 1–3 dienas. Kosulys, gerklės skausmas ir sloga – simptomai, bendri peršalimui – dažniausiai pasireiškia vėliau.
Kai kurie žmonės, sergantys gripu, gali patirti pykinimą ar viduriavimą, nors tai dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiems.
Šiuo laikotarpiu galite užkrėsti kitus, todėl svarbu likti namuose tiek dėl savo pasveikimo, tiek kad nesusirgtų kiti.
Namų gydymo priemonės ir nereceptiniai vaistai. Šios priemonės gali padėti palengvinti simptomus ankstyvame etape:
-
Gerkite daug skysčių. Vanduo, sultys, šiltos sriubos ir kiti skysčiai padeda išvengti dehidratacijos dėl prakaitavimo. Rekomenduojama gerti ir gėrimus su elektrolitais, nes jie padeda organizmui išlaikyti skysčius. Nedehidratuoti ypač svarbu vaikams.
-
Ilsėkitės. Miegas ir mažesnis fizinis krūvis padeda imuninei sistemai kovoti su infekcija.
-
Vartokite skausmą malšinančius vaistus. Acetaminofenas arba ibuprofenas gali sumažinti karščiavimą, galvos skausmą ir kūno skausmus. Vaikai ir paaugliai neturėtų vartoti aspirino dėl Reye sindromo rizikos.
-
Pastilės ir nosies uždegimą mažinantys vaistai. Pastilės gali palengvinti gerklės skausmą, o nereceptiniai dekongestantai padeda įveikti slogą.
-
Papildai. Cinkas ir vitaminas C ekstraktas gali stiprinti imuninę sistemą, nors moksliniai tyrimai nepatvirtino jų veiksmingumo gripo gydymui.
Antivirusiniai vaistai aukštos rizikos grupėms. Žmonėms, kuriems gresia sunkios gripo komplikacijos, verta anksti kreiptis į gydytoją dėl receptinių vaistų. Tai - maži vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., hipertenzija ar cukriniu diabetu).
Yra keturi pagrindiniai antivirusiniai vaistai, skirti tiems, kuriems gresia sunkios komplikacijos. Visi veikia geriausiai, jei vartojami per 48 valandas nuo simptomų atsiradimo. Visi jie receptiniai.
Vėlyvasis gripo etapas (4–7 dienos)
Iki 4 dienos karščiavimas dažniausiai sumažėja. Iki 7 dienos dauguma žmonių pasveiksta. Gydytojai pacientams rekomenduoja grįžti prie įprastos veiklos, kai bent 24 valandas tenkina abu šie kriterijai:
-
Simptomai gerėja;
-
Nėra karščiavimo ir nevartojami vaistai nuo jo.
Po pasveikimo (iki 2 savaičių)
Net ir pasveikus galite jausti nuovargį ar kosulį - šie simptomai gali varginti iki dviejų savaičių. Reikėtų toliau daugiau ilsėtis, kiek tai leidžia jūsų gyvenimas, sveikai maitintis ir palaipsniui didinti fizinį aktyvumą, kol grįš prieš ligą buvusi energija.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Jei sirgote gripu arba neseniai sirgote, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda:
-
Krūtinės skausmas;
-
Dusulys ar kvėpavimo sunkumai;
-
Nuolatinis galvos svaigimas;
-
Trūkčiojimai, priepuoliai;
-
Esamų sveikatos problemų blogėjimas;
-
Stiprus silpnumas ar raumenų skausmas.
Papildomi vaikų simptomai, rodantys, kad būtina skubi pagalba:
-
Pilkos arba melsvos lūpos ar nagai;
-
Greitas kvėpavimas (paviršinis) arba krūtinės įtraukimai įkvėpiant;
-
Nėra ašarų verkiant, sausa burna ir vaikas nebesišlapina;
-
Simptomai, pvz., karščiavimas ar kosulys, kurie pagerėja, bet vėl pasikartoja ar pablogėja.
Parengta pagal „Everydayhealth“
