Vidurių užkietėjimas dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, tačiau su šia problema gali susidurti kiekvienas. Nors apie tuštinimosi įpročius kalbėti daugeliui nejauku, gydytojai pabrėžia, kad tai svarbus virškinimo sistemos sveikatos rodiklis, rašo „Parade“.
Gastroenterologė dr. Zarema Singson aiškina, kad visiems žmonėms tinkamo vieno tuštinimosi dažnio nėra.
„Normalus tuštinimosi dažnis gali labai skirtis – maždaug nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Didžiausioje JAV suaugusiųjų imtyje, kurioje buvo vertinami normalūs tuštinimosi įpročiai, 95,9 proc. žmonių tuštinosi nuo 3 iki 21 karto per savaitę. Tai patvirtina vadinamąją trijų ir trijų taisyklę – nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę“, – aiškina gydytoja.
Kodėl vieni žmonės tuštinasi dažniau už kitus? Pasak „Jefferson Health“ gastroenterologės dr. Cuckoo Choudhary, tam įtakos turi daugybė veiksnių: mityba, skaidulų ir skysčių kiekis, fizinis aktyvumas, amžius, vartojami vaistai, hormonai, stresas ir žarnyno mikrobiota.
Svarbu ir tai, kaip greitai konkretaus žmogaus storoji žarna perneša joje esantį turinį.
„Valgymas stimuliuoja storąją žarną per vadinamąjį gastrokolinį refleksą. Štai kodėl daugelis žmonių nori tuštintis po pusryčių ar kito gausesnio valgio. Kai kurių žmonių šis refleksas stipresnis arba žarnyno turinys juda greičiau nei kitų“, – aiškina dr. C. Choudhary.
Tuštinimosi įpročius taip pat gali pakeisti kelionės, pasikeitusi mityba, sumažėjęs fizinis aktyvumas, ligos ar nuolatinis noro tuštintis slopinimas.
Kada jau reikėtų sunerimti?
Dartmuto medicinos centro gastroenterologas ir virškinamojo trakto motorikos programos vadovas dr. Michaelas Curley pataria vertinti ne tik tai, kaip dažnai žmogus tuštinasi, bet ir savo savijautą.
Ar pučia pilvą? Ar vargina pilvo skausmas? Ar tuštinantis tenka stipriai stangintis, jaučiamas skausmas?
Pasak gydytojo, tokie simptomai gali suteikti daugiau informacijos apie žarnyno būklę nei vien dienų skaičiavimas. Dr. C. Choudhary teigimu, tuštinimasis rečiau nei tris kartus per savaitę yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos vertinamas vidurių užkietėjimas.
Ypač jei išmatos kietos, sunku jas pašalinti, tenka stipriai stangintis arba po tuštinimosi lieka nevisiško išsituštinimo jausmas.
Kas vyksta žarnyne ilgai nesituštinant?
Vidurių užkietėjimas gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir sveikatos problemų: pilvo pūtimą, stiprų stanginimąsi ir hemorojų. Sunkesniais atvejais didelis kiekis kietų išmatų gali įstrigti tiesiojoje arba storojoje žarnoje, sukeldamas išmatų kamštį.
Gydytoja dr. C. Choudhary paaiškina, kad kuo ilgiau išmatos lieka storojoje žarnoje, tuo daugiau vandens iš jų absorbuojama. Dėl to jos pamažu kietėja, o pasišalinti tampa vis sunkiau.
„Stiprus vidurių užkietėjimas taip pat gali sukelti pykinimą, apetito praradimą ir ryškų pilvo išsipūtimą. Sveikiems žmonėms rimtos komplikacijos pasitaiko retai, tačiau nuolatinio ar stipraus vidurių užkietėjimo nereikėtų ignoruoti“, – perspėja gastroenterologė.
Ką daryti, kad žarnynas vėl pradėtų normaliai veikti?
Visi trys gastroenterologai sutaria, kad viena svarbiausių priemonių – pakankamas skaidulų vartojimas. Dr. Z.Singson rekomenduoja per dieną suvartoti maždaug 20–25 gramus skaidulų ir nepamiršti gerti pakankamai vandens.
Skaidulų galima gauti valgant vaisius, daržoves, ankštinius ir viso grūdo produktus. Jeigu vartojate vaistus ar maisto papildus, verta pasitarti su gydytoju, ar jie negalėtų būti vidurių užkietėjimo priežastis.
Kartais pakanka pakeisti vartojamą preparatą arba atsisakyti tam tikro papildo, tačiau savarankiškai nutraukti paskirtų vaistų nereikėtų.
Pasak dr. M. Curley, kai kuriais atvejais gali prireikti laisvinamųjų vaistų arba skaidulų papildų. Vis dėlto prieš juos vartojant rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Vienas įprotis, kurio vertėtų atsisakyti
Dr. C. Choudhary atkreipia dėmesį į dar vieną dažną klaidą – įprotį ignoruoti norą tuštintis.
„Taip pat svarbu nuolat neslopinti natūralaus organizmo noro tuštintis. Gali būti naudinga pasinaudoti gastrokoliniu refleksu, ypač po pusryčių skiriant pakankamai laiko ramiai apsilankyti tualete“, – pataria specialistė.
Kitaip tariant, jei organizmas siunčia signalą, kad reikia tuštintis, nereikėtų jo nuolat ignoruoti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Specialistai pataria kreiptis į gydytoją, jei tuštinimosi įpročiai pastaruoju metu smarkiai pasikeitė arba vidurių užkietėjimas kartojasi dažnai. Taip pat nereikėtų ignoruoti stipraus pilvo skausmo, ryškaus pūtimo ir kitų simptomų, trukdančių įprastai gyventi.
Pastebėjus kraujo išmatose, būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos.



