Dėl ko karpos atsiranda?
Paprastąsias odos karpas sukelia tam tikri žmogaus papilomos viruso tipai. Virusas patenka į paviršinį odos sluoksnį per smulkius įtrūkimus, įdrėskimus ar kitus pažeidimus ir paskatina odos ląsteles sparčiau daugintis. Taip susiformuoja iškilus, dažnai šiurkštus darinys.
Užsikrėtus karpa nebūtinai atsiranda iškart – iki jos susiformavimo gali praeiti keli mėnesiai. Ne kiekvieno žmogaus organizmas į virusą reaguoja vienodai. Didesnę tikimybę turėti karpų gali lemti vaikų ir paauglių amžius, nusilpusi imuninė sistema, pažeistas odos barjeras, nagų kramtymas ar odelių aplink nagus krapštymas.
Taip pat karpos nėra prastos asmens higienos požymis, kaip daugelis mano. Su šiais odos dariniais gali susidurti bet kuris žmogus, o liaudies pasakojimai, esą karpomis galima užsikrėsti nuo varlių ar rupūžių, neturi medicininio pagrindo.
Kaip atpažinti karpą?
Paprastosios karpos dažniausiai atsiranda ant plaštakų, pirštų, aplink nagus, alkūnių ar kelių. Jos paprastai būna kietos, nelygios, kūno spalvos, pilkšvos ar rusvos. Darinio paviršiuje gali matytis smulkių tamsių taškelių – tai ne karpos „šaknys“, o užsikimšusios smulkios kraujagyslės.
Padų karpos dėl kūno svorio spaudimo neretai auga į vidų ir gali būti padengtos sukietėjusios odos sluoksniu. Dėl to jos kartais supainiojamos su nuospaudomis. Vaikštant tokia karpa gali skaudėti, ypač jei susiformuoja atraminėje pėdos vietoje.
Plokščiosios karpos yra mažesnės ir lygesnės, dažniau atsiranda grupėmis ant veido, plaštakų ar blauzdų. Skutant pažeistą vietą virusas gali būti pernešamas ir į šalia esančią odą.
Ne kiekvienas iškilus ar suragėjęs odos darinys yra karpa. Į ją gali būti panaši nuospauda, seborėjinė keratozė, apgamas ar rečiau – piktybinis odos darinys, todėl neaiškios kilmės pokyčio nereikėtų pradėti gydyti savarankiškai.
Virusas gali plisti ir po kūną
Karpos užkrečiamos, tačiau po vienkartinio kontakto jos atsiranda ne visiems. Virusas dažniausiai perduodamas tiesiogiai liečiant karpą arba per užkrėstus daiktus ir paviršius. Rizika didesnė, kai oda drėgna, suminkštėjusi ar pažeista.
Virusą galima pernešti ir į kitą savo kūno vietą. Taip nutinka karpą krapštant, kandžiojant, skutant ar naudojant tą pačią dildę, žirkles ar pemzą sveikai ir pažeistai odai. Dėl šios priežasties karpos nereikėtų pjaustyti, badyti ar bandyti nuplėšti.
Paprastosios odos karpos ir lytinių organų karpos nėra tas pats. Jas sukelia skirtingi žmogaus papilomos viruso tipai, skiriasi jų plitimas ir gydymas. Pastebėjus darinių lytinių organų srityje reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, o ne naudoti paprastosioms karpoms skirtas vaistinės priemones.
Ar karpa gali išnykti savaime?
Taip. Amerikos dermatologų akademija nurodo, kad daugelis karpų ilgainiui išnyksta savaime, tačiau tai gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Kol karpa neišnykusi, ji gali didėti, daugintis, sukelti skausmą ar užkrėsti kitas kūno vietas ir žmones.
Sprendimas gydyti priklauso nuo karpos vietos, dydžio, skaičiaus, sukeliamo diskomforto ir žmogaus sveikatos. Greitesnio gydymo dažniau prireikia, kai darinys skauda, kraujuoja dėl nuolatinio dirginimo, trukdo vaikščioti ar dirbti, sparčiai plinta arba kelia didelį estetinį diskomfortą.
Ką galima išbandyti namuose?
Vaistinėse parduodamos salicilo rūgšties turinčios priemonės gali būti naudojamos kai kurioms paprastosioms ir padų karpoms gydyti. Jas paprastai reikia vartoti reguliariai ir gana ilgai, tiksliai laikantis preparato instrukcijos. Prieš naudojimą oda neretai pamirkoma, o suminkštėjęs suragėjęs sluoksnis atsargiai pašalinamas tik tam skirtu įrankiu, kurio negalima naudoti kitoms kūno vietoms.
Tokios priemonės netinka veido ar lytinių organų srities dariniams. Savarankiškai gydytis taip pat nereikėtų sergant cukriniu diabetu, esant sutrikusiai kraujotakai, susilpnėjusiai imuninei sistemai ar nejautrai pėdose. Pirmiausia būtina pasitarti su gydytoju.
Internete siūlomi actas, česnakas, stiprios rūgštys ar kitos „deginančios“ naminės priemonės gali pažeisti ir sveiką odą, sukelti cheminį nudegimą, pigmentacijos pokyčių ar randėjimą. Bandymas karpą nukirpti taip pat kelia kraujavimo ir infekcijos riziką.
Kaip karpos gydomos?
Vienas dažniausių gydymo būdų – krioterapija, kai karpa šaldoma skystu azotu. Po procedūros gali atsirasti pūslelė, skausmingumas ar šašas, o norimam rezultatui kartais prireikia kelių seansų. Priklausomai nuo karpos rūšies ir vietos, gydytojas gali pasiūlyti receptinių vietinio poveikio vaistų, kiuretažą, elektrochirurgiją, lazerį ar kitus metodus.
Nė vienas būdas negarantuoja, kad karpa niekada neatsinaujins. Pašalinus matomą darinį virusas kurį laiką gali išlikti aplinkinėje odoje, todėl galimas atkrytis. Jei savarankiškas gydymas nepadeda, karpa nuolat atsinaujina ar nėra aišku, koks tai darinys, verta kreiptis į gydytoją dermatologą. Konsultacijos metu galima aptarti, koks karpų šalinimas konkrečiu atveju būtų tinkamiausias.
Kaip sumažinti karpų atsiradimo ir plitimo riziką?
Visiškai apsisaugoti nuo paprastąsias karpas sukeliančių virusų neįmanoma, tačiau riziką galima sumažinti:
-
neliesti ir nekrapštyti savo ar kito žmogaus karpų;
-
nusiplovus ar apdorojus karpą kruopščiai nusiplauti rankas;
-
nesidalyti rankšluosčiais, kojinėmis, avalyne, skutimosi priemonėmis, nagų žirklutėmis ar dildėmis;
-
baseinuose, bendruose dušuose ir persirengimo kambariuose avėti šlepetes;
-
laikyti pėdas sausas ir kasdien keisti kojines;
-
nekramtyti nagų ir nekrapštyti odelių aplink juos;
-
neskusti odos vietos, kurioje yra karpa.
Žmogaus papilomos viruso vakcina apsaugo nuo tam tikrų viruso tipų, susijusių su lytinių organų karpomis ir kai kuriais vėžiniais susirgimais, tačiau ji nėra skirta įprastoms plaštakų ar padų karpoms išvengti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei darinys kraujuoja be aiškios priežasties, sparčiai auga, keičia spalvą ar formą, labai skauda arba neaišku, koks tai darinys. Apžiūra taip pat svarbi, kai karpų staiga atsiranda daug, jos nuolat atsinaujina, yra ant veido ar lytinių organų, o žmogaus imuninė sistema susilpnėjusi.
Parengta pagal: aad.org, nhs.uk, dermnetnz.org.


