Diskusijos dėl laiko sukimo vyksta ne tik Lietuvoje. Europos Komisija dar 2018-aisiais pasiūlė atsisakyti šios praktikos, tačiau sprendimas ES lygiu vis dar stringa, o šalys narės nesutaria, ar likti prie žiemos, ar prie vasaros laiko.
Laiko sukimas Lietuvoje: patogumas ar dilema?
Papildoma valanda miego – džiaugsmas ar tik dar viena priežastis jaustis pavargus? Naktį iš spalio 25-osios į 26-ąją Lietuvoje vėl suksime laikrodžius viena valanda atgal. Šis ritualas, kartojamas du kartus per metus, vieniems atrodo nereikšmingas, o kitiems – tikra problema. Kol dalis gyventojų džiaugiasi papildoma valanda miego, kiti skundžiasi išsiderinusiu bioritmu, sunkesniu kėlimusi rytais ir net prastesne savijauta. Diskusijos dėl laiko sukimo vyksta ne tik Lietuvoje. Europos Komisija dar 2018-aisiais pasiūlė atsisakyti šios praktikos, tačiau sprendimas ES lygiu vis dar stringa, o šalys narės nesutaria, ar likti prie žiemos, ar prie vasaros laiko.
Vis dėlto valandų sukimai – daugiau nei techninis laikrodžio persukimas. Tai trumpas, bet juntamas mūsų organizmų, nuotaikų ir net kasdienės tvarkos išbandymas.
Poveikis mūsų kūnui ir nuotaikai
Psichologai akcentuoja, kad net tokie nedideli pasikeitimai kaip viena valanda, gali sutrikdyti mūsų įprastus ritmus. Nors tai tik vienos valandos pokytis, tačiau yra juntama, kad pirmosiomis dienomis, persukus laikrodį, žmonėms pritrūksta energijos, padaugėja irzlumo, o kartais net mažėja darbingumas.
„Įvedus vasaros laiką miego trukmė vidutiniškai sumažėja 40–60 minučių. Daugelis ryte nori keltis vėliau, naktimis dažniau prabunda, o kokybiško miego trukmė sutrumpėja“, – sako visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Sandra Zorina. Jos teigimu, pirmosiomis dienomis po laiko keitimo gali padaugėti nelaimingų atsitikimų kelyje ar darbe, suaktyvėti širdies ir kraujagyslių problemos.
Psichologė Neli Šaronovaitė priduria, kad laiko pokyčiai ypač veikia jaunuosius – vaikų ir paauglių organizmai dar tik formuoja savo vidinį laikrodį, todėl bet koks ritmo pasikeitimas gali išbalansuoti jų kasdienybę. „Vaikai ir paaugliai yra jautrūs laiko pasikeitimui, nes jų cirkadinis ritmas dar tik formuojasi ir jie turi didesnį miego poreikį nei suaugę. Nors bendrai vaikai yra lankstūs ir prisitaikantys prie aplinkos, laiko persukimas gali paveikti jų miego rutiną ir gali pasireikšti nuovargis, irzlumas bei kilti kasdieniai sunkumai“, – aiškina specialistė.
Mokytoja: „Vaikai pirmadienį būna apsimiegoję“
Pradinių klasių mokytoja Amelija Petrovskytė kasmet po laiko persukimo pastebi, kad klasėje tvyro kitokia atmosfera. „Mokiniai ateina apsnūdę, labiau pavargę, būna mažiau dėmesingi“, – pasakoja ji. Kartais tenka pamokų pradžią praskaidrinti aktyvia veikla, kad vaikai išsibudintų: „Kartais šiek tiek perdėlioju pamokas, skiriu daugiau laiko aktyvesnėms užduotims, o vėliau vėl grįžtame prie plano.“
Pasak pedagogės, vaikai patys ne visada suvokia, kodėl jaučiasi kitaip. „Vaikai sako, kad jiems sunkiau keltis, bet jie taip sako beveik kas rytą“, – šypsosi mokytoja. „Vis dėlto pirmadienį, po laiko persukimo pastebiu daugiau vangumo, mažiau noro įsitraukti į pamokas. Mokiniai dažniau pamiršta užduotis, jiems reikia daugiau padrąsinimo.“
Mokytoja Amelija pripažįsta, kad ir jai pačiai prisitaikyti nėra paprasta. „Pirmąją parą dar jaučiuosi gerai, atrodo, tarsi laimėčiau valandą miego. Bet vėliau pajuntu neigiamą poveikį: sunkiau užmiegu, miego kokybė prastesnė, energijos mažiau“, – sako mokytoja. Tamsūs rudens vakarai dar labiau prisideda prie nuotaikos pokyčių: „Ne tiek pats persukimas paveikia, kiek ilgi, tamsūs vakarai iki šv. Kalėdų – jie liūdniausi, dažniausiai krenta entuziazmas, vaikai irgi būna jautresni, dažniau susigraudina.“
Nors mokytoja neperskaičiuoja užduočių pagal laiką, ji pripažįsta, kad reikia skirti dar daugiau kantrybės: „Pamokų ritmo netaikau, bet matau, kada vaikams sunku. Tada tiesiog stengiuosi būti lankstesnė - duoti daugiau laiko atsigauti, suaktyvinti juos žaidimais ar judesio veikla, kad grįžtų dėmesys.“
Dirbanti studentė Emilija: „Pastovumas labai svarbus“
Merginos dienotvarkė tokia įtempta, kad kiekviena minutė brangi: rytą – repeticijos, po pietų – paskaitos, o vakarais – individualus grojimo lavinimas. „Mano rytas prasideda apie 8:00, važiuoju į repeticijas ruoštis pasirodymams. Darbą baigiu apie 12:30–13:00, o tada skubu ilsėtis ar gaminti pietus. Apie 14 val. jau prasideda paskaitos“, – pasakoja ji.
Studentė sako, kad nors didelio šoko nepajunta, nuovargis išryškėja po kelių dienų. „Jei išmiegu mažiau nei aštuonias valandas, trečiadienį ar ketvirtadienį jaučiasi nuovargis. Tampa sudėtingiau atsikelti, jaučiu ir irzlumą“, – dalijasi Emilija. Anot merginos, valandų sukimas vis tiek sukrečia įprastą ritmą: „Pastovumas labai svarbus. Kai reikia persukti savo vidinį laikroduką, pokyčiams reikia laiko. Po tos valandos persukimo tikrai pasijaučia, kad kūnas tampa vangesnis.“
Prisitaikymas: kiek laiko reikia mūsų organizmui?
Psichologė Neli Šaronovaitė paaiškina, kad organizmo prisitaikymas prie naujo laiko gali užtrukti kur kas ilgiau, nei daugelis tikisi. „Gali užtrukti nuo trijų dienų iki dviejų savaičių, kol miegas ir darbingumas grįš į įprastą lygį“, – sako ji. Anot psichologės, kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai – vieniems pakanka kelių dienų, o kitiems reikia daugiau laiko, kad vėl jaustųsi žvalūs.
O kaip teigia psichologė Sandra Zorina, šis procesas labai priklauso nuo žmogaus miego įpročių ir gyvenimo ritmo. „Poveikis yra labai individualus – vieniems tai tik laikinas nepatogumas, kitiems gali paveikti emocinę būklę ar motyvaciją. Miego kokybė pirmosiomis dienomis po pokyčio dažnai suprastėja: žmonės gali dažniau prabusti naktį, jaustis labiau pavargę ar irzlesni“, – teigia ji.
Kaip palengvinti prisitaikymą prie laiko pokyčių
Pasak Neli Šaronovaitės, vienas veiksmingiausių būdų – pradėti adaptaciją dar prieš persukant laikrodžius. „Prieš 3–7 dienas galima palaipsniui keisti miego laiką: kasdien 10–20 minučių anksčiau ar vėliau (priklausomai nuo vasaros ar žiemos laiko), kad organizmas spėtų priprasti,“ – rekomenduoja ji. Specialistė taip pat pabrėžia nuoseklios vakaro rutinos svarbą: „Svarbu išlaikyti pastovius ritualus – rami veikla, mažiau ekranų prieš miegą, vengti ilgo pietų miego pirmosiomis dienomis po laiko pasikeitimo, kad nesutriktų nakties miegas.“
Sandra Zorina pritaria, kad miego higiena yra esminė. Ji pataria vengti kofeino ir sunkaus maisto vėlai vakare, o fizinį aktyvumą planuoti pirmoje dienos pusėje. „Kelios dienos prieš laiko keitimą verta eiti miegoti 15–20 minučių anksčiau, kad organizmui būtų lengviau. O persukus laikrodžius, stenkitės keltis tuo pačiu metu kasdien – net savaitgaliais. Toks pastovumas padeda greičiau atkurti natūralų ritmą,“ – teigia psichologė.
Abi ekspertės akcentuoja natūralios šviesos poveikį. Ryte verta praleisti daugiau laiko lauke arba prie lango, kad organizmas „perprastų“ naują ritmą. Net trumpas pasivaikščiojimas ryto šviesoje gali sumažinti mieguistumą ir pagerinti nuotaiką. Dar vienas svarbus dalykas – vengti staigių pokyčių kasdienėje rutinoje: „Nereikia tą pačią dieną planuoti sunkių užduočių ar ilgų kelionių, geriau pasilikti šiek tiek atsargos adaptacijai“, – siūlo N. Šaronovaitė.
Psichologės primena, kad gera miego higiena prasideda ne tik nuo miego laiko. Reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje, subalansuota mityba, sąmoningas poilsis be ekranų ir gyvas bendravimas su artimaisiais taip pat padeda lengviau įveikti perėjimą prie naujo laiko. Net jei persukimas atrodo tik techninė smulkmena, pasirūpinę savimi galite sumažinti įtampą, pagerinti nuotaiką ir užtikrinti, kad tamsūs rudens vakarai nebūtų tokie slogūs.
Diskusijos dėl laiko sukimo stabdymo Europoje vis dar tęsiasi – nors Europos Komisija jau seniai pasiūlė atsisakyti šios praktikos, šalys narės nesutaria, ar pasirinkti vasaros, ar žiemos laiką. Kol sprendimo nėra, kiekvieną rudenį ir pavasarį laikrodžius vis dėlto suksime.
