Iš trijų rodiklių – fizinės sveikatos, emocinės sveikatos ir laimės indeksų – išvestas NSI yra 64,1 balo iš 100 ir rodo, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai.
„Tai gana gerai atspindi tai, ką kasdien girdime vaistinėse bendraudami su gyventojais. Lietuvos žmonės patys aiškiai įvardija, kad jaučiasi neblogai, bet ne puikiai. Tyrimas leido į to priežastis pažvelgti iš esmės. Nors rezultatai byloja apie vidutinę savijautą, tačiau rodo ir potencialą. Nemažai žmonių jau supranta, kad gerai jaustis reiškia ne tik nesirgti – o ir būti pusiausvyroje su savimi, jausti energiją, turėti prasmės pojūtį. Mūsų visų tikslas turi būti, kad kuo didesnė bendruomenės dalis sąmoningiau savimi rūpintųsi. Šis tyrimas leidžia aiškiai suprasti, kur mes, kaip visuomenė, turime pasitempti – o reguliarus savijautos matavimas leis sekti progresą“ – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.
Mokslinis pagrindas – tarptautinis, bet pritaikytas Lietuvai
Žmonių savijauta vis dažniau tampa politikos, mokslo ir visuomenės dėmesio centru. Tačiau metodai, kuriais ji matuojama, labai įvairūs. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos „WHO-5 Well-Being Index“ matuoja emocinę gerovę, plačiai taikomas „Short Form-12 Health Survey (SF-12)“ – fizinės sveikatos būklę, o OECD (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) „Life Satisfaction“ gairės vertina subjektyvų pasitenkinimą gyvenimu.
NSI, atliktas kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais, yra vienas iš nedaugelio projektų, kuriuose šie instrumentai veikia kaip vientisa sistema, sako socialinių mokslų daktarė, vartotojų elgsenos ekspertė, rinkos tyrimų agentūros „Hubel“ (UAB „Human Behavior Lab“) įkūrėja bei vadovė Eleonora Šeimienė.
„Toks metodinis sprendimas – retas net tarptautiniu mastu. Daugumoje šalių pavieniai tyrimai apsiriboja viena kryptimi – matuojama tik emocinė gerovė, tik fizinė sveikata arba tik laimės pojūtis. Bet mūsų išskirtinumas – esminius ir moksline praktika grindžiamus rodiklius apjungėme į vieną empiriškai tikslią sistemą. Juk gyvenime viskas susiję – negali būti fiziškai stiprus, bet emociškai išsekęs ir sakyti, kad jautiesi gerai. Todėl iš patikimiausių pasaulinių metodikų nutapėme visuminį paveikslą – Nacionalinį savijautos indeksą“, – pasakoja viena iš tyrimo autorių.
Apie poreikį tokiems išsamesniems tyrimams vis garsiau kalba ir mokslininkai. Pavyzdžiui, 2020 metų tyrimas, apėmęs 21 Europos šalį, parodė, kad vienos tik laimės ar gyvenimo pasitenkinimo matavimas nesukuria reikšmingų įžvalgų politikai – būtinas multidimensinis požiūris. Tačiau dar stinga tokias rekomendacijas įgyvendinančių praktiškai.
„Metodikos iš esmės yra suderintos, tačiau dar nėra lengvai prieinamų, naujausių rezultatų, su kuriais galėtume tiesiogiai lyginti Lietuvos rodiklius. Turimi duomenys yra arba labai seni, arba pandemijos laikotarpio, todėl juos galima naudoti tik kaip bendrą orientacinį kontekstą“, – sako E. Šeimienė.
Tyrime – dar menkai nagrinėti lietuvių požiūriai į pasaulines aktualijas
Tyrimo autoriai užsibrėžė kuo tiksliau ir išsamiau įvertinti Lietuvos gyventojų savijautą, todėl į jį įtraukta per 2 tūkst. dalyvių – dvigubai daugiau nei įprastai būna reprezentatyviose apklausose šalyje. Išplėsta ne tik imtis, bet ir klausimynas – jame atsirado ir pasaulinės sveikatos tendencijos.
„Vienas iš šiuolaikinių dalykų, apie ką kalba pasaulis, yra ilgaamžiškumas. Matome, kad Lietuvoje juo domimasi taip pat, bet dar tik maža dalis išbando šias praktikas (6 iš 10 nebandę nė vienos). Tai rodo, kad dėmesys sveikatos naujienoms Lietuvoje tikrai yra, tačiau reikalinga ir šviesti, paskatinti žmones žinias pritaikyti kasdienybėje“, – sako dr. E. Šeimienė.
Tyrimas taip pat analizuoja lietuvių miego kokybę – svarbų faktorių tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. Mokslinė bendruomenė vis labiau akcentuoja, kad miegas nėra tik poilsis – tai esminis sveikatos komponentas, kuris daro įtaką viskam: nuo imuniteto iki emocinės pusiausvyros.
Be to, į NSI įtraukta ir asmeninės atsakomybės tema. „Ieškojome pasaulinių aktualijų ir jas integravome. Pavyzdžiui, buvo įdomu pastebėti, kad dar neturime sąmoningumo, jog mes patys labiausiai atsakingi už savo laimę – o ne šeima, draugai, kolegos ar kiti“, – priduria „Hubel“ vadovė.
Lietuva – virsmo taške
Pasak socialinių mokslų daktarės, NSI rezultatai atskleidžia, kad Lietuva yra savotiškoje virsmo stadijoje. Viena visuomenės dalis vis dar nemato didelės prasmės labiau rūpintis savo fizine, psichologine sveikata – judėti, sveikai maitintis, stengtis mažinti stresą. Kita dalis – jau aktyviai juda ir rūpinasi savimi, bet dar labiau orientuojasi į išorinį grožį, o ne vidinę savijautą.
„Ką stebiu jau ne vienerius metus – Vakarų Europoje žmonės labiau supranta, kad judame, sportuojame, aktyviai gyvename ne dėl to, jog gražiai atrodytume, o kad gerai jaustumėmės. Lietuva – virsme į tą gerą pusę. Nors nemažai žmonių dar išlaiko orientaciją į išorinį grožį, bet vis daugiau patys įsitikina, kad pirmiausiai tu turi ne gražiai atrodyti, o gerai jaustis“, – pastebi dr. E. Šeimienė.
Respondentų taip pat klausta, kaip jie suvokia rūpinimąsi savimi, ar naudoja išmaniuosius įrenginius sveikatos stebėsenai, ar bando atsikratyti žalingų įpročių. Rezultatai parodė, kad sąmoningumo daugėja, tačiau įpročiai dar ne visada seka paskui žinias – norint pokyčių visuomenėje, svarbu investuoti į edukaciją ir prieinamus sprendimus.
Pašnekovės teigimu, Lietuvos visuomenė šiandien yra ir tarp kitų dviejų etapų. Tarp senojo požiūrio, kai sveikata rūpinamasi tik ištikus problemai (daugiau nei trečdalis į medikus kreipiasi tik pasireiškus sveikatos problemoms, nesitikrina profilaktiškai), ir naujojo, kai svarbiausia tampa prevencija ir savijautos palaikymas kasdien.
„Būtent tokio virsmo laikotarpiu išsamūs savijautos tyrimai tampa itin svarbūs. Jie leidžia išmatuoti, kaip jaučiamės, nuo ko tai priklauso, išryškinti visuomenės skaudulius, rizikos grupes – tai jau duoda aiškius duomenis sprendimų priėmėjams, kurie formuoja sveikatos politiką ar visuomenės švietimo programas. O su laiku svarba tik augs – ilgainiui galėsime stebėti, kaip keičiasi Lietuvos požiūris į savijautą, ir savo šalies gerovę vertinti ne tik ekonominiais rodikliais“, – pabrėžia dr. E. Šeimienė.
