Manote, kad vaistažolės – tik į sveikatą? Specialistės atskleidžia, kada jos gali tapti nuodais

Specialistės įspėja, jog ne kiekvienas augalas yra saugus, o net ir gerai pažįstamos vaistažolės gali pakenkti, jei surinktos netinkamoje vietoje, supainiotos su nuodingomis rūšimis ar vartojamos neatsakingai. Kokias vaistažoles saugiausia rinkti pradedantiesiems, kaip tinkamai jas džiovinti ir kokių klaidų geriau nedaryti?

Svarbu rinkti tik gerai pažįstamus augalus

„Nors vaistažolės yra natūralios kilmės, tai nereiškia, kad jos visada yra saugios, – pastebi BENU vaistininkė Diana Saltanavičienė. – Dauguma augalų turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali veikti organizmą taip stipriai kaip ir vaistai, o netinkamai parinktos ar vartojamos vaistažolės gali sukelti alergines reakcijas, apsinuodijimą, sąveikauti su vartojamais vaistais arba sustiprinti jų poveikį.“

Pasak vaistininkės, svarbu rinkti tik gerai pažįstamus augalus, nes kai kurios nuodingos rūšys yra labai panašios į vaistinius augalus. Žolininkė Virginija Mažeikė priduria, kad itin atsargiems reikėtų būti renkant skėtinius augalus, nes tarp jų esama ir labai nuodingų rūšių. Taip pat pasitaiko atvejų, kai pakalnutės supainiojamos su meškiniais česnakais.

„Pradedantiesiems visada rekomenduoju rinkti augalus, kuriuos lengva pažinti ir sunku supainioti su kitais: dilgėles, kiaulpienes, siauralapį gaurometį, raudonėlį, aviečių lapus, beržų lapus, pušų spyglius. Gamtoje nereikia skubėti – žinios ateina su laiku ir patirtimi“, – pataria V.Mažeikė.

Supainioti augalai ir pasekmės sveikatai

Anot žolininkės, niekada nereikėtų augalo atpažinti tik iš vieno požymio ar vienos nuotraukos internete: „Reikia stebėti visą augalą – lapus, stiebą, žiedus, kvapą, augimo vietą. Mano nuomone, jei kyla bent mažiausia abejonė, geriau augalą palikti augti, negu rizikuoti savo sveikata.“

D.Saltanavičienė pastebi, kad supainiojus nuodingas rūšis su vaistažolėmis galimos rimtos pasekmės sveikatai – alerginės reakcijos, virškinimo sutrikimai ir net itin sunkūs apsinuodijimai. „Praktikoje kasmet pasitaiko atvejų, kai žmonės apsinuodija neteisingai atpažintais augalais ar jų dalimis“, – pastebi pašnekovė.

123RF.com nuotr./Vaistažolės

Pirma taisyklė: augimo vietos svarba

D.Saltanavičienė pastebi, kad viena dažniausių klaidų – rinkti vaistažoles pakelėse, šalia pramonės objektų ar pesticidais purškiamų laukų. Jai pritaria ir V.Mažeikė, teigianti, kad augimo vieta yra ne mažiau svarbi nei pats augalas – net ir vertingas augalas gali būti netinkamas vartoti, jei augo užterštoje aplinkoje.

„Nerekomenduoju rinkti vaistažolių prie intensyvaus eismo kelių, geležinkelių, pramonės įmonių, sąvartynų, purškiamų žemės ūkio laukų ar kitose užterštose vietose. Augalai gali kaupti sunkiuosius metalus ir kitus teršalus, todėl visada renku ten, kur gamta yra švari. Esu įsitikinusi, kad kokybiška augalinė žaliava prasideda ne nuo augalo pavadinimo, o nuo vietos, kurioje jis užaugo“, – sako žolininkė.
Tinkamas vaistažolių rinkimo laikas

Pasak D.Saltanavičienės, taip pat svarbu vaistažoles rinkti tinkamu metu, nes nuo augalo vystymosi tarpsnio priklauso veikliųjų medžiagų kiekis.

V.Mažeikė priduria, kad kiekviena augalo dalis turi savo laiką: žiedai dažniausiai renkami žydėjimo pradžioje, lapai – kol jie yra jauni, sveiki ir nepažeisti.

„Antžeminė augalo dalis dažniausiai renkama žydėjimo metu, vaisiai ir sėklos – visiškai subrendę. Šaknys kasamos anksti pavasarį arba rudenį, kai augalas jose būna sukaupęs daugiausia atsarginių medžiagų. Taip pat labai svarbu rinkti sausu oru, kai nuo augalų jau nudžiūvusi rasa“, – pastebi žolininkė.

Vaistažolių laikymas ir džiovinimas

Džiovinant vaistažoles, augalų nereikėtų palikti tiesioginiuose saulės spinduliuose ar drėgnose, prastai vėdinamose patalpose. Pasak D.Saltanavičienės, taip prarandama dalis vertingų medžiagų arba gali atsirasti pelėsis.

„Išdžiovintas vaistažoles rekomenduojama laikyti sandariuose induose, sausoje ir tamsioje vietoje, kad jos kuo ilgiau išsaugotų savo savybes. Netinkamai surinktos, laikomos ar blogai išdžiovintos vaistažolės gali prarasti dalį veikliųjų medžiagų, būti mažiau veiksmingos, o kai kuriais atvejais – net tapti nesaugios vartoti“, – teigia vaistininkė.

Galima sąveika su vartojamais vaistais

Pasak D.Saltanavičienės, natūralios kilmės vaistažolės gali sąveikauti su vartojamais vaistais ar maisto papildais ir keisti jų veiksmingumą arba didinti nepageidaujamų reakcijų riziką. Pavyzdžiui, kai kurios vaistažolės gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį, paveikti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ar kepenų fermentų veiklą.

„Prieš pradedant vartoti vaistažoles, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Ypač tuomet, jei vartojami receptiniai vaistai, sergama lėtinėmis ligomis, laukiama kūdikio ar žindoma. Specialistų konsultacija taip pat rekomenduojama vaikams, senjorams ir žmonėms, vartojantiems kelis vaistus vienu metu. Atsakingas vaistažolių vartojimas padeda išvengti galimų sąveikų ir užtikrina, kad jų nauda būtų kuo didesnė, o rizika – kuo mažesnė“, – sako vaistininkė.

Vaistažolės iš pievos ir iš vaistinės: ar yra skirtumas?

Anot vaistininkės, savarankiškai surinktos vaistažolės gali būti kokybiškos, jei augalai yra gerai pažįstami, surinkti švarioje aplinkoje, tinkamu metu, tinkamai išdžiovinti ir laikomi. Tačiau tam reikia žinių ir patirties, nes net ir nedidelės klaidos gali turėti įtakos vaistažolių kokybei, veikliųjų medžiagų kiekiui ir saugumui.

„Vaistinėse parduodamos vaistažolės yra kontroliuojamos kokybės – tikrinama jų tapatybė, grynumas, mikrobiologinė tarša ir kiti svarbūs rodikliai. Be to, ant pakuotės pateikiama aiški informacija apie vartojimą, laikymo sąlygas ir galimus įspėjimus. Todėl žmonėms, neturintiems pakankamai žinių apie vaistažoles, dažniausiai saugiau rinktis kokybės kontrolę praėjusius produktus ir prieš vartojimą pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – pataria D.Saltanavičienė.