Tarptautinė ekspertų grupė, kurią sudaro 58 įvairių medicinos sričių specialistai, siūlo panaikinti KMI kaip vienintelį kriterijų. Grupės ataskaita trečiadienį buvo paskelbta žurnale The Lancet Diabetes & Endocrinology, rašo tvnet. Pagrindinis medikų tikslas – kardinaliai pakeisti nutukimo diagnostiką. Svarbiau nei kūno masės indeksas yra tai, kur yra riebalinio audinio perteklius organizme ir kas iš tikrųjų vargina žmogų.
Šiuo metu antsvoris ir nutukimas vertinami pagal kūno masės indeksą (KMI). Kūno masės indeksas nuo 25 iki 29,9 balo laikomas antsvoriu arba įvardijamas kaip priešnutukiminis rodiklis. Jei žmogaus KMI yra 30 ar daugiau, jis priskiriamas prie nutukusių.
KMI apskaičiuojamas kūno svorio išraišką kilogramais padalijus iš ūgio kvadrato. Pavyzdžiui, 67 kilogramus sveriančio ir 170 centimetrų ūgio žmogaus kūno masės indeksas apskaičiuojamas taip – 67: (1,7 × 1,7) = 23,18. Nacionalinio sveikatos ir gerovės instituto duomenimis, suaugusiems nuo 19 iki 65 metų normaliu kūno masės indeksu laikomas rodiklis svyruojantis nuo 18,5 iki 25.
Dabar tarptautinė mokslininkų grupė teigia, kad žmogaus sveikatai ir savijautai gali kilti pavojus ne tik dėl svorio, bet ir dėl didelio KMI. Po dvejus metus trukusių pasaulinių diskusijų buvo paskelbtas naujas nutukimo apibrėžimas. Jame teigiama, kad žmogui neturėtų būti diagnozuotas klinikinis nutukimas, įvertinus vien kūno matmenis. Atvirkščiai, svarbu atsižvelgti į tai, kiek žmogus turi riebalų, kuriose kūno dalyse jie kaupiasi ir ar riebalai turi kokių nors susijusių su sveikatos sutrikimais, praneša „The Conversation“.
Kodėl negalite pasikliauti KMI?
„Kūno masės indeksas pats savaime nerodo daug apie tikrąją sveikatos būklę“, – vertindamas naujuosius duomenis tikino Matthias Blüher, Leipcigo universiteto klinikinių nutukimo tyrimų profesorius. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurių KMI normalus, bet jie vis dėlto serga medžiagų apykaitos ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Ir atvirkščiai, žmonės, kurių KMI yra nutukimo diapazone, bet jie gali būti visiškai sveiki.
Tipiškas pavyzdys: labai raumeningi žmonės dažnai turi didesnį KMI, nors ir nėra sukaupęs daug riebalų. Priešingai, vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi mažesnę raumenų masę, dažnai turi didesnį KMI, taigi gali būti, kad raumenų ir riebalų masės santykis nėra tinkamas.
Didžiausią pavojų sveikatai kelia riebalų, susikaupusių aplink juosmenį, perteklius.
Giliai pilvo ertmėje ir aplink vidaus organus nusėdę riebalai sukelia uždegiminius procesus. O tai ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, tokių kaip širdies priepuoliai ar inkstų nepakankamumas.
Yra žmonių, kurie turi kūno riebalų perteklių, bet jų KMI ne visada yra didesnis už 30.
Būtent todėl vien kūno masės indeksas nėra patikimas rodiklis sprendžiant, ar žmogus turi sveikatos problemų dėl antsvorio. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra žmonių, kurie turi kūno riebalų perteklių, bet jų KMI ne visada yra didesnis už 30. Todėl gydytojai net nenukreipia jų išsamesniems tyrimams. Pavyzdžiui, tai gali būti taikoma kai kuriems žmonėms, kurie yra labai aukšti arba yra normalaus svorio, bet organizmas yra linkęs kaupti riebalus aplink pilvą.
Kita vertus, kai kurių žmonių kūno masės indeksas gali būti aukštas, nes jie turi daug riebalinio audinio, tačiau dėl to nėra sveikatos problemų. Taigi, anot naujojo apibrėžimo autorių, vien KMI nėra pakankamai gera priemonė nutukimui diagnozuoti, šiuo metodu galima naudotis kaip papildomu matavimu, siekiant įvertinti nutukimą.
Pavyzdžiui, jei kalbame apie žmones, kuri KMI rodiklis didesnis nei 40 (atitinka maždaug 120 kilogramų esant 1,80 metro ūgiui), tokius atvejus jau tikrai galima laikyti nutukimu be papildomų matavimų.
Naujasis apibrėžimas išskiria dvi nutukimo kategorijas – ikiklinikinį ir klinikinį nutukimą
Žmonės, turintys ikiklinikinį nutukimą, yra sukaupę per daug riebalų, tačiau dar neturi rimtų sveikatos problemų. Kita vertus, klinikinį nutukimą galima apibrėžti kaip progresuojančią ir lėtinę ligą, kai jau ima blogėti atskirų organų veikla ir bendra gyvenimo kokybė, pavyzdžiui, sunkiau vaikščioti ar apsirengti.
Žmonėms, sergantiems ikiklinikiniu nutukimu, nebūtinai visada reikia gydymo.
Klinikiniam nutukimui diagnozuoti mokslininkai siūlo 18 kriterijų suaugusiems ir 13 vaikams. Tai yra tipinės antrinės nutukimo ligos, tokios kaip aukštas kraujospūdis ar suriebėjusios kepenys, bet taip pat ir kasdienio gyvenimo apribojimai, pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimai miegant. Jie gali sukelti pilvo riebalų spaudimą plaučiams.
Mokslininkai rašo, kad ikiklinikinį nutukimą turintiems žmonėms specialaus nereikia skubaus gydymo, tačiau jiems patartina gauti konsultacijas ir reguliariai atlikti tyrimus tikrintis, kad būtų išvengta galimo klinikinio nutukimo progresavimo.
Klinikinį nutukimą turintys žmonės yra skirtingi, todėl jiems turėtų būti pasiūlytas įrodymais pagrįstas gydymas. Viena vertus, tikslas yra sumažinti svorį, tačiau būtina gydyti organų sutrikimus, kylančius dėl nutukimo.
Nutukimo ekspertas Matthias Bleuer mano, kad nutukimo suskirstymas į ikiklinikinį ir klinikinį etapus yra teisingas – ypač prevencijos požiūriu. „Jei diagnozuosime ikiklinikinį nutukimą, galime užkirsti kelią būklei pablogėti ar tapti lėtine“, – sako jis.
Minėtame etape vis dar galima taikyti mažiau invazines priemones, tokias kaip dieta ir mankštos terapija, o kartais galima išvengti sudėtingesnių ir brangesnių gydymo būdų, tokių kaip vaistai ar skrandžio šuntavimo operacija.
„Didelė problema, kad ankstyvieji nutukimo požymiai dažnai nepastebimi. Dažnai įsikišame tik tada, kai jau per vėlu“, – sako jis.
Kas pasikeis nutukimo gydyme?
Naujojo apibrėžimo autoriai mano, kad gydant žmones, turinčius klinikinį nutukimą, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas tiek nutukimo sukeliamoms sveikatos problemoms, tiek pačiam riebalų masės mažinimui.
Pavyzdžiui, gydytojas turėtų padėti pacientams pakeisti savo elgesį, susijusį su mityba, fiziniu aktyvumu, miegu ir įvairiuose ekranuose praleistu laiku. Gali būti skiriami svorio mažinimo vaistai, siekiant sumažinti apetitą, sumažinti svorį ir pagerinti kraujo rodiklius. Jei reikia, pacientui gali būti atlikta svorio mažinimo operacija.
Tačiau žmonėms, turintiems ikiklinikinį nutukimą, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas naujų pavojų valdymui ir su nutukimu susijusių sveikatos problemų prevencijai.
Pacientui gali prireikti sveikatos konsultacijų ir ilgalaikės pagalbos, siekiant pakeisti gyvenseną.
KMI privalumai ir trūkumai
Tačiau ne visi mokslininkai ir gydytojai palankiai vertina naują ataskaitą. Pavyzdžiui, endokrinologas Thomas Reinheris pabrėžia, kad KMI nustatymas yra tikslus ir lengvai suprantamas
O Vokietijos žmogaus mitybos instituto Molekulinės epidemiologijos skyriaus vadovas Matthias Schulze mano, kad komisijos bandymas iš naujo apibrėžti nutukimą kaip ligą iš klinikinės perspektyvos yra naudingas. Tačiau jis pabrėžia, kad skirtingos siūlomos priemonės duoda skirtingus rezultatus. Pavyzdžiui, galiausiai diagnozė priklauso nuo to, koks matavimas naudojamas, ar tai, pavyzdžiui, rentgeno nuotrauka, ar juosmens apimties matavimas.
„Nors autoriai nurodo spragas ir tolesnių tyrimų poreikį, kol kas jie atveria duris į didelę diagnostikos įvairovę“, – sako medikas.
O M.Schulze pažymi dar kai ką: iš žmonių, kurių KMI viršija 30, tik nedaugelis tikriausiai neturi jokių sveikatos problemų ar sutrikimų, tokių kaip padidėjęs lipidų kiekis kraujyje ar aukštas kraujospūdis, o tai yra pakankamas pagrindas klinikiniam nutukimui diagnozuoti. „Todėl dar neaišku, ar nutukimo skirstymas į „klinikinį“ ir „ikiklinikinį“ yra naudingas“, – pabrėžia Schulze.
