Pensilvanijos valstybinio universiteto mokslininkai pabrėžia, kad nors miegas būtinas visiems, ne visi miegame vienodai. Žmogaus raidos ir šeimos studijų docentė dr. Soomi Lee teigia, jog būtina giliau suprasti, kaip skirtingi miego įpročiai veikia ilgalaikę sveikatą. Pasak jos, miegas susijęs su daugybe sveikatos rodiklių – nuo emocinės savijautos iki fizinių ir kognityvinių funkcijų.
Tai patvirtina ir ankstesni tyrimai: 2017 m. atliktas mokslinis darbas parodė, kad miego sutrikimai sukelia tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes neigiamas pasekmes sveikatai. O 2023 m. pristatytas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie iki 40 m. ugdo sveikus gyvenimo įpročius, tarp jų ir gerą miego higieną, gali gyventi net 23–24 metais ilgiau nei tie, kurie jų nesilaiko.
Naujausias Pensilvanijos universiteto tyrimas, paremtas beveik 3700 JAV vidutinio amžiaus žmonių duomenimis, išskyrė keturis pagrindinius miego modelius, galinčius prognozuoti asmens sveikatą ateityje:
-
Gerai miegantys – nuosekliai išsimiega ir turi sveikus miego įpročius.
-
Snaudžiantys – dažniausiai miega pakankamai, tačiau dažnai snaudžia dieną.
-
Savaitgalio miegaliai – darbo dienomis miega mažai ir nereguliariai, o savaitgaliais stengiasi atsigriebti.
-
Nemigos varginami asmenys – sunkiai užmiega, miega trumpai ir dieną jaučiasi pavargę.
Netikėta mokslininkų išvada – daugiau nei pusė tiriamųjų pateko į „nemigos“ arba „snaudalių“ grupes, o tai rodo, kad net ir iš pažiūros sveiki žmonės dažnai nesilaiko optimalių miego įpročių.
Tyrimo rezultatai aiškiai parodė: asmenys, ilgą laiką patyrę nemigą, per dešimtmetį turėjo žymiai didesnę tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir depresija. Be to, dauguma tyrimo dalyvių per 10 metų nepakeitė savo miego įpročių sveikesnės krypties. Tuo tarpu tie, kurie miegojo pakankamai ir kokybiškai, po dešimtmečio buvo sveikesni tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Asmenys, ilgą laiką patyrę nemigą, per dešimtmetį turėjo žymiai didesnę tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis.
Įdomu tai, kad didesnė lėtinių ligų rizika nustatyta ne tik nemiga sergantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie įprastai snaudžia dieną. Pasak šeimos gydytojos dr. Monique May, iki šiol buvo laikoma, kad trumpas dienos snaudulys gali padėti kompensuoti miego trūkumą, tačiau nauji duomenys rodo, jog ši nuostata gali keistis.
Gydytojai ir mokslininkai sutaria: augantis miego tyrimų skaičius leidžia geriau suprasti, kokią milžinišką reikšmę miegas turi mūsų sveikatai ir senėjimui. Ir tai suteikia galimybę ateityje pacientams teikti dar tikslesnes bei veiksmingesnes miego ir gyvenimo būdo rekomendacijas.
