2026-08-11 19:30

Mokslininkai skambina pavojaus varpais: šis populiarus įprotis vidutiniame amžiuje gali paveikti jūsų smegenis

Jei esate vidutinio amžiaus ir mėgstate ilgai sėdėti stebėdami savo mėgstamus serialus, turime jums nemalonių naujienų: remiantis nauju Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimu, dažnas televizoriaus žiūrėjimas vidutiniame amžiuje yra susijęs su nerimą keliančiais smegenų pokyčiais vėlesniame gyvenimo etape.
Smegenys
Smegenys / Shutterstock nuotr.

Žurnale „Alzheimer’s & Dementia: Journal of the Alzheimer’s Association“ paskelbtas tyrimas parodė, kad suaugusieji, nurodę, jog vidutiniame amžiuje „labai dažnai“ žiūrėdavo televizorių, vėliau turėjo mažesnes su atmintimi susijusias smegenų sritis. Šių asmenų kaktinėse ir pakaušinėse skiltyse taip pat buvo nustatytas sumažėjęs tūris bei didesni smegenų baltosios medžiagos pažeidimai – tai pokyčiai, siejami su senėjimu, padidėjusia insulto rizika, pažinimo funkcijų silpnėjimu ir demencija, rašoma „Huffington Post“.

Ankstesni tyrimai apie sėdimąjį gyvenimo būdą ir jo poveikį smegenų sveikatai daugiausia dėmesio skyrė tam, kiek laiko žmonės praleidžia sėdėdami, teigė Natanas Feteris – Pietų Kalifornijos universiteto (USC) Biologijos mokslų katedros podoktorantūros tyrėjas ir vienas iš šio tyrimo autorių. Pavyzdžiui, 2023 m. Harvardo universitete atliktas tyrimas parodė, kad 10 ar daugiau valandų per dieną trunkantis fizinis pasyvumas yra susijęs su didesne demencijos išsivystymo rizika vėlesniame amžiuje.

Tačiau N.Feteris ir jo komanda norėjo pasigilinti labiau. Užuot vertinę tik tai, kiek valandų žmonės praleidžia sėdėdami, jie siekė išsiaiškinti, ar sėdint atliekama veikla turi įtakos smegenų sveikatai. „Nustatėme, kad veikla sėdint – o ne vien sėdėjimo trukmė – atrodo, leidžia prognozuoti smegenų tūrį po 20 metų, – „HuffPost“ sakė N>Feteris. – Ilgesnis laikas, praleistas žiūrint televizorių, buvo susijęs su mažesniu smegenų tūriu srityse, kurios ypač pažeidžiamos sergant Alzheimerio liga, bei su ryškesniais smegenų smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo požymiais.“

Atlikdami tyrimą, mokslininkai išanalizavo duomenis apie maždaug 1 700 suaugusiųjų, dalyvavusių ilgalaikiame JAV tyrime „Aterosklerozės rizika bendruomenėse“ (ARIC); įtraukimo į tyrimą metu (1987–1989 m.) jų amžius vidutiniškai siekė 53 metus. Dalyviai nurodė, kaip dažnai laisvalaikiu žiūrėdavo televizorių ir kiek laiko darbo dieną praleisdavo sėdėdami.

Praėjus daugiau nei 20 metų, dalyviams buvo atlikti galvos smegenų MRT tyrimai. Palyginti su tais, kurie teigė televizorių žiūrintys „niekada“ arba „retai“, žmonės, nurodę jį žiūrintys „labai dažnai“, pasižymėjo plačiai paplitusiais struktūriniais smegenų pokyčiais.

Grupė, kuri dažniausiai žiūrėjo televizorių, taip pat turėjo mažesnes priekines ir pakaušines skiltis. Kaktinės skiltys yra susijusios su tokiais įgūdžiais kaip planavimas, sprendimų priėmimas ir kitomis vykdomosiomis funkcijomis, o pakaušinės skiltys padeda smegenims apdoroti vaizdinę informaciją.

Šie skirtumai išliko net ir po to, kai tyrėjai atsižvelgė į kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos smegenų sveikatai, įskaitant fizinį aktyvumą, diabetą, kūno masės indeksą, rūkymą ir alkoholio vartojimą. „Kita įprasta sėdima veikla parodė priešingą modelį, o tai rodo, kad tai, ką darome sėdėdami, gali būti dar svarbiau nei tai, kiek laiko sėdime“, – aiškino jis.

Kas televizijos žiūrėjimo metu taip kenkia smegenimis? N.Feteris teigė, kad jų tyrimas negali nustatyti tikslių priežasčių, tačiau yra keletas galimų paaiškinimų. Pirma, televizijos žiūrėjimas paprastai yra labai pasyvi veikla, kuriai reikia palyginti mažai kognityvinio įsitraukimo.

Mokslininkas pabrėžia, kad televizorių dažnai žiūrime ilgai, nepertraukiamai sėdime, taip pat tokia veikla dažnai lydima nesveiko elgesio, pavyzdžiui, užkandžiavimo ar socialinės sąveikos sumažėjimo. „Priešingai, tokia veikla kaip skaitymas, kompiuterio naudojimas ar pomėgiai dažnai sukelia didesnę psichinę stimuliaciją“, – teigė mokslininkas.

Vienas svarbus apribojimas yra tas, kad tai buvo stebėjimo tyrimas, todėl tyrėjai negali daryti išvados, kad televizijos žiūrėjimas tiesiogiai sukelia šiuos smegenų pokyčius. Sėdėjimo laikas taip pat buvo pranešamas savarankiškai, sakė N.Feteris, o tai gali sukelti tam tikrą matavimo paklaidą.

„Manau, kad būsimi tyrimai – naudojant nešiojamus įrenginius, atliekant pakartotinius smegenų tyrimus ir intervencijos modelius – padės išsiaiškinti, ar televizijos žiūrėjimo sumažinimas ar jo pakeitimas labiau kognityvinę veiklą skatinančia veikla gali padėti išsaugoti smegenų sveikatą laikui bėgant“, – sakė N.Feteris.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą