Šaltojo sezono pradžia turi savotišką magiją. Tačiau po kelių savaičių tamsos ir blogo oro net cinamono kvapo žvakės iš vaistinės ir pūkinės antklodės dažnai nebepadeda: nuotaika niūri, skelbia Focus.de.
Kyla klausimas, kaip Skandinavijos žmonės susitvarko su emocine sveikata, kai aplink ilgą laiką yra tamsu.
JAV sveikatos psichologė Kari Leibowitz taip pat uždavė sau šį klausimą – ne retoriškai, o su moksliniu susidomėjimu. Prieš kelerius metus ji persikėlė į Tromsę, vietą, kur saulė beveik du mėnesius vos teka, kad ištirtų žiemos depresijos reiškinį Šiaurės Norvegijoje.
„Kol ten nepersikrausčiau, maniau, kad žiema tiesiog turi būti slegiantis metas – tiesiog todėl, kad visada taip maniau“, – sakė ji interviu „Der Spiegel“. Tačiau tada įvyko stebinantis atradimas: iš tikrųjų Šiaurės Norvegijos gyventojai žiemos depresija sirgo rečiau nei kitose pasaulio dalyse.
„Remiantis mano tyrimais, priežastis yra tokia: kai gyveni ekstremaliomis oro sąlygomis, neturi kito pasirinkimo, kaip tik prisitaikyti, visiškai pasinerti į žiemą ir ją priimti“, – sako K.Leibowitz.
6 norvegų strategijos, kaip įveikti tamsųjį metų laiką
Viskas priklauso nuo mąstysenos. Ko galime pasimokyti iš norvegų ir kokios strategijos padeda susidoroti su tamsiuoju metų laiku, K.Leibowitz atskleidžia savo knygoje „Žiema“
1. Įkvėpkite gryno oro
Pasivaikščiojimai per audrą ir lietų galbūt nėra itin jaukūs, tačiau jie būtini psichinei gerovei, sako K.Leibowitz.
„Friluftsliv“ - gyvenimas gryname ore - daro stebuklus net ir šaltuoju metų laiku. Šaltis ne tik stiprina imuninę sistemą ir skatina kraujotaką, bet ir gerina nuotaiką, nes mankšta lauke išskiria endorfinus. K.Leibowitz patarimas, remiantis portalu „Annabelle.ch“: dėvėkite oro sąlygoms atsparius drabužius. Tai paskatins jus praleisti daugiau laiko lauke.
2. Išgyventi tamsą
Kaip maksimaliai išnaudoti tamsųjį metų laiką Įsibėgėjus rudeniui ir žiemai, kai daugelis žmonių skaičiuoja savaites iki pavasario sugrįžimo. Kaip parodė K.Leibowitz tyrimas, Tromsės gyventojai, kurie turėjo „pozityvią žiemos nuotaiką“, buvo laimingesni, sveikesni ir atsparesni. Psichologė pataria žiemos mėnesiais imtis nedidelių projektų arba sudaryti džiaugsmą teikiančių dalykų sąrašą.
3. Kitaip kalbėti apie žiemą
Mūsų mąstymo būdas veikia mūsų elgesį ir savijautą. Kultūriškai nulemtos asociacijos su žiema, tokios kaip „šaltis“, „tamsa“ ir „depresija“, gali neigiamai paveikti mūsų psichinę sveikatą. K.Leibowitz pasisako už tai, kad pakeistume savo požiūrį į žiemą – kaip tai daro norvegai. Tamsa taip pat gali būti siejama su ramybe, o lietus – su atpalaiduojančia fonine muzika. Psichologė tai vadina socialiniu permąstymu ir veda seminarus, kuriuose skatina naujus ryšius su žiema.
4. Šiluma viduje ir išorėje
Kas gali būti geriau nei sušilti namuose po kelionės į darbą ar pasivaikščiojimo? Nesvarbu, ar tai būtų karšta vonia, puodelis arbatos, ar karšto vandens butelis – šiluma stabilizuoja kūno temperatūrą, ramina nervų sistemą ir suteikia komforto jausmą. Ritualų įtraukimas į savo kasdienybę, pavyzdžiui, arbatos plikymas ryte ar karšto šokolado gėrimas po pietų, gali suteikti šilumos visą dieną. Socialinis artumas taip pat gali generuoti šilumą. Norvegai tai taip pat žino: žiemą jie dažnai renkasi į mažas, jaukias grupes su šeima ir draugais.
5. Rinkitės šiltą šviesą
Ryškios lubinės lempos sukuria biuro atmosferą – Norvegijoje žmonės renkasi šiltą apšvietimą žvakių, girliandų ar stalinių lempų pavidalu. Tai signalizuoja kūnui, kad jis dabar gali atsipalaiduoti, todėl pulsas ir kraujospūdis šiek tiek sumažėja.
Kad geriau susidorotumėte su tamsa, gali padėti ritualas: kiekvieną kartą, kai saulė leidžiasi, uždekite žvakę. Taip pasitinkate tamsą – ir kartu su ja – komforto jausmą.
6. Neskubėkite prisitaikyti prie laiko pakeitimo
Po laiko pakeitimo daugelis žmonių kenčia nuo nuovargio ir letargijos. Kūnui reikia laiko prisitaikyti – ir, pasak K.Leibowitz, turėtume jam skirti laiko. Ji rekomenduoja sumažinti susitikimų skaičių, daugiau miegoti ir vengti spaudimo dėl darbo per savaitę po laiko pakeitimo. Šis energijos trūkumas yra normalus ir biologiškai pagrįstas; juk dėl ilgesnio tamsos laikotarpio organizmas gamina daugiau melatonino. Po trijų–penkių dienų organizmo vidinis laikrodis nusistovės į normalų ritmą.
