Cholesterolis idealus, bet infarktas vis tiek gali ištikti: gydytojai įspėja apie slaptą grėsmę

Nulemia genai

Vienas iš svarbiausių momentų kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis – reguliari cholesterolio kontrolė, o pastaruoju metu kardiologų dėmesio centre atsidūrė ypač agresyvi jo forma: lipoproteinas (a) arba Lp(a). Tai yra įprasta „blogojo“ cholesterolio dalelė, bet turinti papildomą specifinį baltymą.

Lp(a) yra labai lipnus, stipriau atakuoja kraujagyslių sieneles ir dar labiau spartina aterosklerozės vystymąsi. Šis junginys populiariai vadinamas „slaptuoju“ cholesteroliu arba „a mažiuku“. Jo beveik neveikia mityba, fizinis aktyvumas ar gydymas statinais.

„Įsivaizduokite 45-erių metų vyrą, kuris reguliariai bėgioja, nerūko, sveikai maitinasi, o įprasti cholesterolio tyrimai – idealūs. Staiga vidury dienos jį ištinka miokardo infarktas. Šis sukrečiantis scenarijus kardiologų kabinetuose nėra retas. Dabar jau aiškiai įvardijamas galimas kaltininkas – tai kas penkto žmogaus organizme tūnantis įgimtas „slaptasis cholesterolis“. Jo koncentraciją organizme 80–90 procentų lemia mūsų DNR“, – aiškina sveikatos projektų vadovė, gydytoja Ina Šapranaukienė.

Žmogus jokių simptomų nejaučia, todėl žinoti Lp(a) rodiklį – kritiškai svarbu. Tuomet gydytojas, įvertinęs rizikos veiksnius, gali tiksliau pacientui parinkti profilaktikos ar gydymo taktiką.

Trys aštrios „strėlės“

Pasak specialistės, Lp(a) prie prastos mirtingumo nuo kraujotakos ligų statistikos prisideda dėl trijų labai piktybiškų savybių. Pirmiausia „slaptasis cholesterolis“ aktyviau skatina riebalinių apnašų susidarymą (kalkėjimą) kraujagyslėse. Antra, jis greitina kraujo krešulių (trombų) formavimąsi, o trečia – papildomai sukelia ir palaiko lėtinį kraujagyslių sienelių uždegimą.

„Įsivaizduokime, kad „blogasis“ cholesterolis – lyg mikroautobusai. Jei jų kelyje pasidaro per daug, formuojasi kamščiai ir avarijos. Vis tik situaciją galima suvaldyti – reikia keisti mitybą, daugiau judėti ar gerti paskirtus vaistus. Tačiau visai kita situacija, kai prikimba minėtas „a“ baltymas. Tuomet prie vairo sėda agresyvus kurjeris-chuliganas. Jis turi „superklijų“ – prilietusi kraujagyslės sienelę „mašina“ akimirksniu prisiklijuoja. Taip pat užblokuojama organizmo greitoji pagalba, kuri natūraliai atskuba ištirpinti krešulių“, – komentuoja I.Šapranaukienė.

Shutterstock nuotr./Cholesterolis

Keičiasi iš esmės

Mokslinis susidomėjimas Lp(a) rodikliu išgyvena tikrą sprogimą. Parašyta jau šimtai studijų, galutinėje stadijoje išbandomi naujos kartos vaistai, kuriama genų nutildymo terapija ir kt. Europos ir Amerikos kardiologų gairės dabar vieningai rekomenduoja šį kraujo tyrimą bent kartą gyvenime atlikti kiekvienam suaugusiam žmogui.

Medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ direktorės pavaduotoja, gydytoja Gitana Skendelytė atskleidžia priežastis, kodėl Lp(a) problema ilgai likdavo šešėlyje.

„Tradicinėje kasdienybėje, kai pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją cholesterolio ištyrimui, atliekama standartinė lipidograma, kurią sudaro tik bendrasis, „gerasis“, „blogasis“ cholesterolis ir trigliceridai. Tai labai svarbus kraujo tyrimas, tačiau jis neparodo Lp(a). Kita priežastis – medicinoje ilgą laiką tiesiog nebuvo vaistų, galinčių efektyviai sumažinti Lp(a) koncentraciją, todėl vyravo skeptiškas požiūris: esą kam nustatinėti tai, prieš ką esame bejėgiai? Tačiau šiandien situacija keičiasi iš esmės“, – teigia ji.

Gydytoja pažymi, kad „slaptojo“ cholesterolio tyrimas taip pat leidžia sustiprinti širdies ligų prevenciją. Išsitirti ypatingai svarbu ne tik sergantiesiems, bet ir žmonėms, kurių giminaičiai patyrė ankstyvų infarktų, insultų, turintiesiems įvairių kitų lėtinių ligų ar rizikos veiksnių.

Tiesa, Lietuvoje šis tyrimas kompensuojamas valstybės lėšomis tik tiems pacientams, kurie jau patenka į labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę.

Tarsi paso antspaudas

Lp(a) galutinai susiformuoja maždaug iki penkerių metų amžiaus ir vėliau išlieka stabilus visą gyvenimą. Todėl atliktas tyrimas – tarsi paso antspaudas visam gyvenimui.

„Vis tik moterims reikia įsidėmėti: jei pirmojo tyrimo metu buvo nustatyta ribinė Lp(a) koncentracija, prasidėjus menopauzei šis skaičius dėl hormonų pokyčių gali šoktelėti į viršų. Šiai grupei kardiologai rekomenduoja po menopauzės išsitirti antrą kartą“, – įspėja I.Šapranaukienė.

G.Skendelytė primena Europos kardiologų draugijos kongrese bei žurnale „Circulation“ ką tik pristatytus Danijos mokslininkų tyrimo rezultatus. Kopenhagos universitetinės ligoninės ir universiteto tyrėjai net 12–19 metų stebėjo daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.

„Dabar daroma prielaida, kad „slaptojo“ cholesterolio rizika neišnyksta ir nesumažėja net iki gilios senatvės. Kadangi bėgant metams kraujagyslės natūraliai dėvisi, vyresniems nei 70 metų žmonėms Lp(a) sukelia pačią didžiausią realią infarkto ir insulto grėsmę“, – kalba gydytoja.

Specialistai pabrėžia, kad vertinant „slaptojo“ cholesterolio rodiklį rekomenduojama matuoti ne masės vienetais (miligramais decilitre), o dalelių skaičiumi (nanomoliais litre). Būtent dalelių skaičius tiksliau parodo riziką susirgti.

Jeigu nustatoma padidėjusi koncentracija, pirmiausia svarbu maksimaliai suvaldyti visus kitus rizikos veiksnius, kad bendra našta kraujagyslėms būtų kuo mažesnė. Tai reiškia, kad privaloma iki minimumo sumažinti „blogąjį“ cholesterolį iki rekomenduojamo lygio pagal individuliai nustatytą rizikos laipsnį, reguliuoti kraujospūdį ir gliukozės kiekį, atsisakyti rūkymo, palaikyti fizinį aktyvumą ir subalansuotą mitybą.