Specialistės aptarė dažniausius menopauzės simptomus ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui, papasakojo, kaip atpažinti artėjančią menopauzę, atskleidė, kodėl moterys dažnai nelinkusios atvirauti, ir patarė, kokie kasdieniai įpročiai gali padėti palaikyti gerą savijautą šiuo laikotarpiu, rašoma BENU pranešime žiniasklaidai.
Tarp 35-erių ir menopauzės: kūnas jau keičia taisykles
„Vieni dažniausių menopauzės simptomų – karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai ir nuovargis. Taip pat nemažai moterų susiduria su nuotaikų svyravimais, dirglumu, nerimu ar sumažėjusia emocine pusiausvyra“, – sako vaistininkė Diana Saltanavičienė.
Dėl prastesnės miego kokybės dažnai juntama energijos stoka, sunkiau susikaupti ar išlaikyti dėmesį. Kai kurias moteris vargina ir fiziniai simptomai – sąnarių maudimas, makšties sausumas ar sumažėjęs lytinis potraukis. Anot vaistininkės, menopauzės patirtis yra labai individuali – vienoms simptomai būna lengvi, o kitoms gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę.
Pasak „Medihub“ Menopauzės centro gydytojos akušerės-ginekologės Julijos Darginavičiūtės-Sadauskienės, menopauzę gali lydėti ir tokie simptomai kaip smegenų rūkas, koncentracijos sutrikimai, atminties susilpnėjimas ir svorio augimas.
„Menopauzė paprastai prasideda apie 45–55 metus, tačiau hormoniniai svyravimai gali pasireikšti likus 7–10 metų iki jos, todėl pasiruošimą rekomenduojama pradėti kuo anksčiau – nuo 30–35 metų“, – sako J. Darginavičiūtė-Sadauskienė.
Kaip pasiruošti hormonų pokyčiams?
Anot gydytojos, artėjant menopauzei ir keičiantis hormonų fonui, natūraliai lėtėja medžiagų apykaita bei greitėja su amžiumi susijęs raumenų masės nykimas. Svoris didėja, net jei mitybos įpročiai nesikeičia, o dėl mažėjančio estrogeno kiekio, kaulai tampa trapesni, didėja osteoporozės rizika. Taip pat atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai, gali didėti kraujo spaudimas, cholesterolis, oda tampa sausesnė, plonesnė, mažėja jos elastingumas, o plaukai gali išplonėti arba pradėti slinkti. Ankstyvas pasiruošimas menopauzei yra geriausia investicija į ilgalaikę moters gerovę, o sąmoningai ruošiantis, galime sušvelninti būsimų simptomų intensyvumą ir sumažinti komplikacijų rizikas, susijusias su menopauze.
„Pagrindiniai žingsniai – suprasti fiziologinius, moters organizme vykstančius pokyčius ir žinoti pagrindinius simptomus. Svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas – jėgos treniruočių ir kardio krūvio derinimas. Be abejo, reikėtų nepamiršti ir pilnavertės mitybos, mažinti stresą, palaikyti optimalų vitamino D3 kiekį kraujyje“, – teigia J. Darginavičiūtė-Sadauskienė.
Menopauzę reikia iškentėti?
D. Saltanavičienė pastebi, kad visuomenėje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių natūraliai dažniau į vaistines kreipiasi ir moterys, ieškančios pagalbos dėl menopauzės simptomų. Dažniausiai jos teiraujasi priemonių nuo karščio bangų, miego sutrikimų, nuotaikų svyravimų ar makšties sausumo.
„Vis dėlto, nemaža dalis moterų vis dar vengia atvirai kalbėti apie šį gyvenimo etapą, simptomus įvardija atsargiai arba tiesiog prašo „ko nors savijautai pagerinti.“ Manau, kad menopauzė ilgą laiką buvo laikoma privačia tema, apie kurią šeimose ir visuomenėje kalbėta per mažai, todėl daug moterų turi nepakankamai žinių arba informaciją gauna tik tuomet, kai simptomai jau pradeda trukdyti kasdienybei. Prie šios tylos prisideda ir visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie moters amžių, senėjimą bei emocinius pokyčius“, – pastebi vaistininkė.
Jai pritaria ir J. Darginavičiūtė-Sadauskienė: pasak gydytojos, dalis moterų vis dar laikosi nuostatos, kad menopauzės simptomus reikia tiesiog iškentėti, o laikui bėgant viskas praeis savaime: „Dažnai moterys neatpažįsta, kad tokie simptomai kaip nemiga, nuotaikų kaita ar sąnarių skausmai gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais. Taip pat vis dar jaučiama baimė kreiptis pagalbos dėl nepragrįstų mitų apie pakaitinę hormonų terapiją. Suprasti savo kūno pokyčius ir laiku pasikonsultuoti su specialistu yra geriausia investicija į sveikatą, leidžianti susigrąžinti pilnavertę gyvenimo kokybę.“
Gyvenimo būdo pokyčiai simptomams lengvinti
Anot D. Saltanavičienės, menopauzės laikotarpiu svarbus vaidmuo tenka gyvenimo būdui, nes kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti daugelį nemalonių simptomų. Be jau minėto reguliaraus fizinio krūvio ir subalansuotos mitybos vertėtų pagalvoti ir apie alkoholio, kofeino, itin aštraus maisto ribojimą, taip pat svarbu nerūkyti, nes rūkymas siejamas su stipresniais menopauzės simptomais ir didesne osteoporozės bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Menopauzės metu organizmui vienos svarbiausių medžiagų yra kalcis ir vitaminas D, taip pat reikšmingos Omega-3 riebalų rūgštys, kurios gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos bei emocinės savijautos palaikymo. B grupės vitaminai ir magnis svarbūs nervų sistemai, energijos apykaitai bei gali padėti mažinti nuovargį ir dirglumą“, – sako D. Saltanavičienė.
Vaistininkė teigia, kad daliai moterų naudingi gali būti ir fitoestrogenai – augalinės kilmės medžiagos, randamos sojų produktuose, linų sėmenyse ar ankštiniuose augaluose. Ne mažiau svarbus ir pakankamas baltymų kiekis, padedantis išlaikyti raumenų masę bei bendrą organizmo stiprumą. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad maisto papildai turi papildyti visavertę mitybą, o dėl individualių poreikių ar vartojimo rekomendacijų verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
„Esama nemažai būdų savijautai pagerinti ir menopauzės simptomams švelninti. Todėl labai svarbus tampa specialistų vaidmuo – kuo daugiau atviro kalbėjimo, patikimos informacijos ir empatijos, tuo lengviau moterims pasirūpinti savo sveikata bei gyvenimo kokybe“, – sako D. Saltanavičienė.
