„Tai labai dažnas įprotis – žmonės tiesiog skuba ir nori kuo greičiau išeiti iš tualeto“, – aiškina kineziterapeutė dr. Caitlyn Tivy iš Kolorado valstijos JAV. Tačiau ar toks šlapimo „stūmimas“ gali pakenkti natūraliam šlapinimosi mechanizmui? Specialistai sako – taip.
Štai kodėl to daryti nereikėtų ir ką daryti, jei be stūmimo negalite pasišlapinti.
Šlapimo pūslė geriausiai veikia tada, kai leidžiate šlapimui ištekėti savaime. Šis procesas gali trukti įvairiai, priklausomai nuo to, kiek šlapimo susikaupę šlapimo pūslėje ir net nuo fiziologinių žmogaus skirtumų.
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė – šlapintis reikėtų niekur neskubant, atsipalaidavus, leidžiant pūslei išsituštinti pačiai, savo tempu.
„Šlapinimasis turėtų būti pasyvus procesas“, – sako kineziterapeutė Tanya Goodrich iš Kalifornijos JAV.
Pasak jos, kai šlapindamiesi reguliariai stumiate, treniruojate savo kūną įsitempti, o tai gali lemti nuolatinę šlapimo pūslės įtampą, nepilną išsituštinimą ar net dubens dugno sutrikimus.
Dubens dugno raumenys – tai raumenų grupė, palaikanti jūsų dubens organus. Jie:
-
prilaiko šlaplę, šlapimo pūslę, makštį, gimdą, žarnyną, tiesiąją žarną ir išangę,
-
padeda kontroliuoti, kada šlapinatės, tuštinatės ar leidžiate dujas,
-
susitraukia lytinių santykių ir orgazmo metu,
-
dalyvauja gimdymo procese.
„Bėda ta, kad stumiant šlapinantis išsibalansuoja natūrali dubens dugno raumenų ir šlapimo pūslės koordinacija“, – pabrėžia dr. C.Tivy.
Nors dubens dugno raumenis galime valdyti, šlapimo pūslės ištuštinimą atliekantys raumenys veikia tik per nervinius signalus – jų valingai sukontroliuoti negalime.
Kai šlapimo pūslės raumuo susitraukia, dubens dugnas turi atsipalaiduoti, kad šlapimas galėtų ištekėti pro šlaplę. Jei šis procesas nevyksta darniai, šlapimo pūslė neištuštėja tinkamai.
Dubens dugno pažeidimai gali turėti pasekmių ne tik šlapinimuisi. Silpni, per daug įtempti ar nesuderintai dirbantys raumenys gali pasireikšti šlapimo nelaikymu, skausmu lytinių santykių metu, vidurių užkietėjimu, sunkumo jausmu dubenyje ar nuolatiniu noru šlapintis.
Ką daryti, jei negalite pasišlapinti be stūmimo?
Jei taip šlapinatės jau kurį laiką, gali prireikti laiko iš naujo išmokyti raumenis. Tačiau nuolatinis poreikis stumti gali signalizuoti ir apie kitus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui:
-
šlapimo takų infekciją,
-
susiaurėjusią šlaplę,
-
stiprų vidurių užkietėjimą,
-
dubens organų nusileidimą.
Be to, tokį pojūtį gali sukelti ir kai kurie vaistai (nuo depresijos, alergijų ar šlapimo nelaikymo), taip pat nervų sistemos ligos (insultas, išsėtinė sklerozė, neuropatijos).
Jei jaučiate, kad tai vargina, kelia problemų, nedelskite – geriau pasitarti su gydytoju – urologu, uroginekologu ar dubens dugno kineziterapeutu, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys. Jei jų nėra, galima pradėti dubens dugno raumenų „treniruotę“.
Kaip iš naujo sureguliuoti dubens dugno darbą?
„Everydayhealth“ specialistės rekomenduoja šiuos patarimus:
-
Atsisėskite patogiai. Pėdos ant grindų, kūnas šiek tiek palinkęs į priekį. „Skraidymas“ virš klozeto neleidžia visiškai atpalaiduoti raumenų.
-
Kvėpuokite pilvu. Įkvėpdamos leiskite pilvui ir dubens dugnui plėstis, o iškvėpdamos – atsipalaiduokite.
-
Vizualizuokite. Įkvėpdamos įsivaizduokite, kad dubens dugno sritis plečiasi, tarsi skylė platėtų ir leistų skysčiui ištekėti.
-
Praktikuokitės ne tualete. Atsigulkite, uždėkite ranką ant tarpvietės ir pajuskite subtilų raumenų atsipalaidavimą įkvėpimo metu.
Dubens dugno disfunkcijos požymiai
Sutrikimai gali pasireikšti, kai raumenys tampa per silpni, per daug įtempti ar pažeisti po operacijos ar gimdymo. Galimi simptomai:
-
dubens skausmas ar spaudimas,
-
šlapinimosi sunkumas,
-
dažnas ar skubus noras šlapintis,
-
skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu,
-
šlapimo nelaikymas,
-
sunkumai patiriant orgazmą,
-
vidurių užkietėjimas, pūtimas.
Kaip stiprinti dubens dugno raumenis?
Daugelis jau esate girdėję apie Kėgelio pratimus. Patarsime, kaip juos atlikti, norint stiprinti dugens dugno raumenis:
-
Tuščia šlapimo pūsle sutraukite dubens dugno raumenis (lyg bandytumėte sustabdyti šlapimo srovę) ir laikykite 10 sek.
-
Atsipalaiduokite 10 sek.
-
Kartokite 10 kartų, 3–5 kartus per dieną.
Būkite katrus: pirmuosius pagerėjimus žmonės dažniausiai pastebi per 4–12 savaičių.
Specialistės pabrėžia – svarbu tinkamai įdarbinti reikiamus raumenis: jei įtempiate netinkamus (pvz., pilvo ar sėdmenų), naudos nebus. Jei sunku, gali padėti kineziterapeutas, kuris parodys, kaip suderinti atsipalaidavimą ir dubens dugno raumenų stiprinimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Paprasčiausia patarimas, pasitarti su gydytoju net ir kilus mažiausiam nerimui. Visgi yra atvejų, kai mediko konsultacija tiesiog būtina. Jei:
-
šlapintis pasidarė sunku be aiškios priežasties,
-
net stumdamos išleidžiate labai mažai šlapimo,
-
jaučiate skausmą šlapinimosi metu,
-
pasikeičia šlapimo spalva.
„Net jei simptomai atrodo dažni, jie nėra normalūs“, – pabrėžia specialistės.
Parengta pagal „Everydayhealth“
