Rinkoje nuolat atsiranda produktų, žadančių daugiau energijos, stipresnį imunitetą, geresnį miegą ar sveikesnius plaukus. Vienu metu itin išpopuliarėja vitaminas D, kitu – magnis, selenas, vitaminas B12 ar geležis.
Gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė pastebi, kad vitaminai ir maisto papildai iš tiesų vis dažniau tampa savotiška mados dalimi.
„Tokias tendencijas dažniausiai lemia socialiniai tinklai, reklama, nuomonės formuotojai ir artimųjų rekomendacijos. Tačiau papildai turėtų būti vartojami pagal realų organizmo poreikį, o ne dėl to, kad jie tuo metu populiarūs“, – sako gydytoja.
Kada papildų iš tiesų reikia?
Maisto papildai gali būti naudingi ir reikalingi, tačiau sprendimas juos vartoti turėtų būti pagrįstas konkrečia žmogaus sveikatos būkle.
Pasak gydytojos, papildų gali prireikti tuomet, kai tyrimais nustatomas tam tikro vitamino ar mineralo trūkumas, taip pat tais gyvenimo etapais ar sveikatos būklėmis, kai organizmo poreikiai padidėja.
„Didesnis tam tikrų medžiagų poreikis gali atsirasti nėštumo metu, vyresniame amžiuje, sergant tam tikromis ligomis ar laikantis ribojančios mitybos. Vis dėlto sprendimas vartoti papildus turėtų būti pagrįstas gydytojo rekomendacijomis“, – pabrėžia J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Tai reiškia, kad tas pats papildas nėra vienodai reikalingas visiems. Net jeigu jis padėjo šeimos nariui, draugui ar nuomonės formuotojui, kito žmogaus organizmo poreikiai gali būti visiškai kitokie.
Nuovargis nebūtinai reiškia vitaminų trūkumą
Vienas dažniausių signalų, paskatinančių žmones savarankiškai pradėti vartoti papildus, yra nuovargis. Prie jo neretai prisideda mieguistumas, energijos stoka, prastesnė nuotaika ar plaukų slinkimas.
Vis dėlto tokie simptomai nėra būdingi vien vitaminų ar mineralų trūkumui.
„Šie požymiai gali būti susiję su labai įvairiomis priežastimis – nuo miego stokos ir streso iki lėtinių ligų ar hormoninių sutrikimų. Vien simptomų nepakanka trūkumui diagnozuoti“, – aiškina gydytoja.
Todėl savarankiškai nuspręsti, kad organizmui trūksta geležies, vitamino D, vitamino B12 ar magnio, gali būti klaidinga. Pradėjęs vartoti papildus žmogus gali kurį laiką ignoruoti simptomus ir nesikreipti į gydytoją, nors tikroji negalavimo priežastis gali būti visai kita.
„Tokia praktika gali būti ne tik klaidinanti, bet ir žalinga. Savarankiškai pradėjus vartoti papildus, galima nepadėti sau ir uždelsti tikrosios sveikatos problemos nustatymą“, – įspėja J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Papildai nepakeis miego ir visavertės mitybos
Dar viena dažna klaida – tikėtis, kad vitaminų kapsulė kompensuos nuolatinį miego trūkumą, stresą, nevisavertę mitybą ar fizinio aktyvumo stoką.
Pasak gydytojos, žmonės neretai ieško greito ir paprasto sprendimo, tačiau sveikatos pagrindai lieka tie patys.
„Nė vienas papildas nepakeis kokybiško miego, visavertės mitybos ir fizinio aktyvumo. Papildai gali papildyti sveikus įpročius, tačiau negali jų pakeisti“, – sako ji.
Žmogui, kuris skundžiasi nuovargiu ir svarsto nedelsdamas pirkti papildų, gydytoja pirmiausia rekomenduoja įvertinti savo kasdienybę. Svarbu atkreipti dėmesį, ar miegama pakankamai, ar mityba įvairi ir reguliari, ar kasdienybėje netrūksta judėjimo, poilsio bei galimybių sumažinti stresą.
Jeigu pakoregavus gyvenimo būdą nuovargis nepraeina, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir ieškoti priežasties, o ne savo nuožiūra išbandyti vis naujus papildus.
Maistas suteikia daugiau nei atskira kapsulė
Kai problema kyla dėl nesubalansuotos ar pernelyg vienodos mitybos, jos koregavimas dažnai gali būti veiksmingesnis už maisto papildą.
Visavertis maistas organizmui suteikia ne tik atskirų vitaminų ir mineralų. Su juo gaunama baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulų, antioksidantų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
„Jeigu problema susijusi su nesubalansuota mityba, jos korekcija dažniausiai duoda daugiau naudos nei papildai. Visavertis maistas aprūpina organizmą ne tik vitaminais ir mineralais, bet ir kitomis svarbiomis maistinėmis medžiagomis“, – teigia gydytoja.
Papildai neturėtų tapti pasiteisinimu nevalgyti daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ar kitų maistingų produktų. Jų paskirtis – papildyti mitybą tada, kai to iš tiesų reikia, o ne ją pakeisti.
Vitaminų taip pat galima perdozuoti
Vis dar gajus įsitikinimas, kad vitaminai negali pakenkti, o organizmui nereikalingas medžiagas jis paprasčiausiai pašalina. Tačiau tai nėra tiesa.
„Ne visos medžiagos pasišalina iš organizmo. Dalis jų gali kauptis ir ilgainiui sukelti nepageidaujamų sveikatai pasekmių“, – sako J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Didesnę perdozavimo riziką kelia riebaluose tirpūs vitaminai A ir D, taip pat geležis bei selenas. Todėl nereikėtų savarankiškai didinti gamintojo ar gydytojo rekomenduojamų dozių, vienu metu vartoti kelių panašios sudėties produktų ar manyti, kad didesnė dozė veiks greičiau ir geriau.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti geležies papildus. Geležį rekomenduojama vartoti tik tuomet, kai jos trūkumas yra patvirtintas.
„Nepagrįstas geležies vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį. Be to, jis gali užmaskuoti tikrąją negalavimo priežastį ir atitolinti tikslios diagnozės nustatymą“, – pažymi gydytoja.
Svarbiausia – ne mada, o individualus poreikis
Vitaminai ir maisto papildai gali būti svarbi sveikatos priežiūros dalis, tačiau tik tada, kai vartojami tikslingai. Populiarumas socialiniuose tinkluose, pažįstamų patirtys ar reklaminiai pažadai neparodo, ko iš tiesų reikia konkretaus žmogaus organizmui.
Todėl prieš perkant dar vieną papildų pakuotę verta pirmiausia įvertinti savo mitybą, miegą, fizinį aktyvumą ir bendrą savijautą. Jei simptomai išlieka, saugiausias kelias – kreiptis į gydytoją, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tuomet spręsti, ar papildai iš tiesų būtini.
Kaip pabrėžia J. Zeidotaitė-Marmokienė, papildai turėtų papildyti sveiką gyvenimo būdą, o ne tapti bandymu jį pakeisti.
Nori jaustis šią vasarą geriau? Prisijunk prie Sveikatos iššūkio! Daugiau informacijos ir sąlygos ČIA.
