Eritrocitai – tai kraujo ląstelės, kurios aprūpina organizmą deguonimi ir yra svarbus hemoglobino šaltinis. Sveiko suaugusio žmogaus kraujyje jų paprastai būna 4,32–5,72 trilijono litre. Kai šis skaičius nukrypsta nuo normos, tai gali būti reikšmingas sveikatos rodiklis.
Kada eritrocitų būna per daug?
Padidėjęs eritrocitų kiekis gali būti įvairių būklių pasekmė. Dažniausios priežastys:
- rūkymas
- įgimtos širdies ligos
- dehidratacija
- inkstų ląstelių karcinoma (inkstų vėžys)
- plaučių fibrozė
- kaulų čiulpų ligos, lemiančios pernelyg aktyvią eritrocitų gamybą
Tokie organizmo pokyčiai gali paveikti kraujo tekėjimą, didinti trombozių riziką ir apsunkinti širdies darbą.
Kada eritrocitų trūksta?
Mažas eritrocitų skaičius paprastai reiškia hemoglobino ir deguonies trūkumą organizme. Dažniausios priežastys:
- anemija
- kaulų čiulpų nepakankamumas
- eritropoetino trūkumas (būdingas sergant lėtinėmis inkstų ligomis)
- hemolizė – padidėjęs eritrocitų irimas (pavyzdžiui, po transfuzijų, esant kraujagyslių pažeidimams)
Tam tikros kraujo ligos, tokios kaip mielodisplastiniai sindromai, mielofibrozė, limfomos ar leukemijos, taip pat gali lemti visų kraujo kūnelių – įskaitant eritrocitus – sumažėjimą. Kartais kraujodarą slopina ir gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija ar radioterapija.
Anemija – viena dažniausių pasekmių
Dažniausia būklė, susijusi su sumažėjusiu eritrocitų kiekiu, yra anemija (mažakraujystė). Jos simptomai gali būti lengvi arba ryškūs, priklausomai nuo deficito laipsnio. Dažniausi požymiai:
- silpnumas ir greitas nuovargis
- energijos stoka
- dusulys ir oro trūkumas
- galvos svaigimas
- širdies plakimo pojūtis
- išblyškusi oda
- dėmesio ir koncentracijos sutrikimai
Vyresniems žmonėms dėl prastesnės širdies aprūpinimo krauju gali pasireikšti krūtinės skausmai.
Anemija gali atsirasti dėl paveldimų sutrikimų, mitybos nepakankamumo (geležies, folio rūgšties, vitamino B12 trūkumo), kraujavimo arba dėl ligų, pažeidžiančių kaulų čiulpus.
Kaip nustatoma ir gydoma?
Anemija diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius sumažėjusį eritrocitų skaičių, hemoglobino bei hematokrito rodiklius. Prireikus atliekami papildomi tyrimai, padedantys nustatyti tikslią priežastį.
Gydymas priklauso nuo priežasties: vienu atveju gali pakakti papildyti trūkstamas medžiagas (geležį, folio rūgštį, vitaminą B12), kitu – taikyti eritropoetino ar kitų preparatų terapiją, o kartais prireikia eritrocitų masės perpylimo. Pastarasis atliekamas esant kritiškai mažai hemoglobino koncentracijai (paprastai <60–70 g/l arba <80–100 g/l rizikos grupės pacientams).
